Didieji Lietuvos uodų naikintojai (Video)  (9)

Žirgeliai, šie labai neįprastos sandaros sparnuoti vabzdžiai, mūsų dažnai apibendrintai vadinami tiesiog laumžirgiais, yra viena negausių mūsų krašto gyvūnų grupė. Iki šiol aptikta 60 jų rūšių, dalis jų yra labai retos, o kitos sutinkamos atsitiktinai ir žinomos vos iš vieno kito egzemplioriaus. Tiesa, žirgelius matome ir stebim visada, nes tai – pakankamai dideli, spalvingi, ilgais žvilgančiais sparnais vabzdžiai, skraidantys dieną ar vakare, mėgstantys atviras saulėtas vietas, kuriose ir mes mielai lankomės.

Nors žirgeliai Lietuvoje vadinami pačiais įvairiausiais vardais, tačiau mokslininkai pagal šių vabzdžių dydį, vystymąsi, biologines ir ekologines savybes suteikė jiems norminius lietuviškus pavadinimus. Mažiausi, plonais pilveliais ir siaurais sparnais žirgeliai vadinami strėliukėmis, prie vandens spalvotais sparnais snūdžiai plazdantys – gražutėmis. Dažniausi ir gausiausi savo įvairove žirgeliai vadinami skėtėmis, patys stambiausi – laumžirgiais. Net 13 žirgelių rūšių įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Daugelis žirgelių sukrunta ryte, kai pakyla oro temperatūra ir ilgiau šviečia saulė. Tiesa, kai kurios rūšys, kad ir stambūs laumžirgiai (žaliasis ir mažasis karališkasis), pleištinis žirgelis skraido ir medžioja net vėlai vakare, prieblandoje, jau atvėsus vasaros dienos kaitrai.

Didieji žirgeliai savo grobį, skraidantį ore, mato už 30 – 40 metrų – nenuostabu, kad jie regi ir prie jų besiartinantį žmogų. Mažieji žirgeliai (strėliukės ir gražutės) lėtai skrisdami žvalgosi ant augalų tupinčių vabzdžių.

Žirgeliai medžioja virš vandens, virš pievų augalų, pamiškėse ar kitose šviesiose, vėjo mažiau pasiekiamose vietose. Beje, didieji laumžirgiai dažnai nardo ore aplink eglių viršūnes, taigi – pakankamai aukštai. Daugelis žirgelių savo grobį sugraužia tiesiog ore. Jeigu nutveriamas didesnis objektas, pavyzdžiui – drugelis baltukas, jis sugraužiamas nusileidus ant šakelės, aukštos žolės stiebo ar nendrės.

Tarp žirgelių nereti kanibalizmo atvejai. Jeigu patelės, turinčios dėti kiaušinius, pritrūksta maisto, jos medžioja savo rūšies vabzdžius. Stebėtojai aprašo atvejus, kai skėčių patelės jų dydžio žirgelį visiškai (su kojomis ir sparnais) sugraužė per gerą valandą.

Žirgeliai sėkmingai medžioti gali dėl savo ypatingo gebėjimo skraidyti. Jų sparnai gali veikti nepriklausomai vieni nuo kitų, žirgelis ore gali sustoti, o kai kurių rūšių vabzdžiai gali skristi atbuli. Ore jie daro pačius sudėtingiausius viražus, tad medžioklė paprastai būna sėkminga. Žirgelių grobiu tampa uodai, mašalai, sparvos ir kitų sisteminių grupių vabzdžiai. Ten, kur geros sąlygos medžioti, žirgeliai gali gerokai išretinti uodų antplūdį. Šią vasarą kai kur žirgelių (ypač skėčių) stebimos ypač gausios sankaupos, todėl čia uodai neturėtų labai įkyrėti.

Žirgeliai skrenda greitai. Tačiau mus dažnai apgauna nuojauta – pasirodo, net didieji laumžirgiai gali išvystyti tik 50 kilometrų per valandą greitį, mažesnieji skrenda dar lėčiau.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
Autoriai: Selemonas Paltanavičius

(22)
(0)
(1)

Komentarai (9)