Koralų rifai virsta baltomis kapinėmis  (1)

Koralų rifai ne veltui nuo seno buvo laikyti vienu iš nuostabiausių povandeninio pasaulio stebuklų. Nors bendras pasaulio rifų plotas būtų lygus maždaug pusei Prancūzijos, juose klesti apie 25 proc. visų organizmų, randamų vandenynų ir jūrų ekosistemose. Visgi jau nuo 1980-tųjų visuotinai pripažįstamas reiškinys – koralų blyškimas ir mirtis, sukelti visuotinio klimato atšilimo veiksnių, – šiandien tampa vis aktualesnis. Naujausi mokslininkų tyrimai atskleidžia, jog iki 2050-tųjų visus pasaulio koralų rifus kasmet ištiks masiniai išmirimai.

Koralai – toli gražu ne jūrų augalai

Koralų rifai, dažnai vadinami „jūriniais atogrąžų miškais“ savo išvaizda neretai klaidina – ne vien senovės graikai, bet ir daugelis žmonių šiandien yra neteisūs manydami, jog koralai yra augalai. Išties, tai labai išskirtiniai gyvūnai. Koralas yra mažas organizmas, kiek primenantis medūzą.

Kiekvienas mažytis koralas aplink save iš vandenyje esančių medžiagų susikuria kiautą. Daugybė šių kiautų, sulipdytų kartu, formuoja įvairiausių formų koralinį rifą. Tačiau tai dar ne viskas – šių gyvūnų, primenančių miniatiūrines medūzas, audiniuose, t. y. kūno viduje gyvena dumbliai, kurie gamina koralui įvairias maisto medžiagas taip padėdami jam išgyventi. Beje, patys koralai iš tiesų yra bespalviai, o jiems būdingus ryškius raudonus, geltonus bei rusvus atspalvius suteikia minėtieji dumbliai.

Spalvoti rifai tampa baltomis dykumomis

Pastarųjų kelių dešimčių metų tyrimai klimato kaitos temomis, sukėlę nemažai kontraversiškų diskusijų, galų gale suteikė nepaneigiamų įrodymų ir privertė visuomenę priimti visuotinį klimato atšilimą kaip faktą. Koralų rifai yra vieni iš jautriausių tokiems atmosferos pasikeitimams – vandens temperatūrai pakilus vos 1ºC aukščiau metinės didžiausios temperatūros, dumbliai, gyvenantys koraluose, nebesugeba atlikti savo funkcijos ir yra automatiškai išmetami iš koralų: taip šie praranda savo „maisto medžiagų gamintojus“ ir miršta.

Temperatūros kilimas nėra vienintėlė koralų žūties priežastis: padidėjusi saulės spinduliuotė, vandens tarša bei kiti panašūs veiksniai prisideda prie koralų mirčių. Dėl šių priežasčių koralų rifai praranda savo spalvas ir gyvybę, palikdami tik kilometrais besidriekiančius vaiduokliškus kiautus.

Jungtinio tyrimo, atlikto Nacionalinio koralų rifų instituto, Majamio universiteto bei kelių aplinkosaugos organizacijų Jungtinėse Valstijose duomenimis, pasaulio vandenynų temperatūra anomaliai augo pastaruosius kelis dešimtmečius ir šiuo metu yra nepaprastai aukšta, daug kur net pora laipsnių aukštesnė už normalią. Tai atrodytų visai nedaug, tačiau tokie pokyčiai sukelia tiesiog katastrofiškus padarinius koralų rifų sistemoms.

Žala ir jos padariniai - neįvertinami

Atrodytų, šen bei ten nunykę rifai jokios žalos nedaro, juk greitai jų vietą galėtų pakeisti kiti. Visgi negalvojama, kokia didelė jūros gyvūnijos bei augalijos dalis priklauso nuo koralų rifų sistemos – jai sunykus, žūsta visi šie priklausomi organizmai, tokie kaip tūkstančiai rūšių žuvų.

Lygiai taip pat nekreipiama dėmesio į tai, kaip labai rifai yra naudingi žmogui: žuvininkystės industrija žuvis iš koralų rifų teikia maždaug milijardui žmonių, kurių dauguma gyvena toli nuo šių brangių išteklių. Net ir lietuviai dažnai nesusimąsto, jog jų vakarienė dažniai atkeliauja iš Baltijos jūros rifų (taip, rytinėje Baltijos dalyje taip pat jų yra, nors jie ir ne tokie patys kaip Karibuose).

Visgi rifai – ne vien žuvies tiekėjai. Jie pripažinti vienomis iš seniausių eksosistemų, dėl to dažnai yra analizuojami praeities klimatams sužinoti ir tirti. Taip pat įvairios medžiagos, gaunamos iš koralų, yra naudojamos vaistams nuo vėžio, artrito, įvairių bakterinių infekcijų bei širdies ligų gaminti.

Šių metų duomenimis, remiantis pačiomis optimistiškiausiomis prognozėmis, klimato kaita sukels didelę grėsmę koralams ir lems nemažos jų dalies įvairiose pasaulio vietose visišką išnykimą per artimiausius 30-50 metų. Sakyti „tai priklauso nuo mūsų“ skamba kiek banaliai – klimato kaitos padariniams sumažinti prireiks labai daug pasaulio vyriausybių, gamtosaugos organizacijų ir visuomenės pastangų, vis dėlto kiekvienas iš mūsų pradėkime nuo savęs. Atsakingas vartojimas ir dėmesys aplinkososaugos klausimams padės išsaugoti daugelį gamtos stebuklų.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
Autoriai: Saulė Stonkutė

(8)
(0)
(1)

Komentarai (1)