Indijos vandenyno dugne – Gondvanos superžemyno liekanos  (1)

Atokiai į vakarus nuo Australijos miesto Perto, Indijos vandenyno dugną tyrinėjantys Žaliojo kontinento mokslininkai pranešė maždaug 1,5 km gylyje aptikę dvi Tasmanijos dydžio povandenines salas, kurios, kaip manoma, yra nugrimzdusios senovinio Gondvanos superžemyno dalys. Dugno uolienų sudėtyje mokslininkai rado sekliuose vandenyse aptinkamų gyvūnų fosilijų.

„Tai leidžia manyti, jog kadaise šios „salos“ buvo ne vulkaninės kilmės dugno reljefo fragmentai, o žemyno dalis“, – sakė tyrėjų grupei vadovavusi Sidnėjaus universiteto geofizikė Džoani Vitaker (Joanne Whittaker). – Šis atradimas gali padėti geriau suprasti, kaip prieš 80-130 mln. metų Gondvanos superžemynas suskilo į dabartinę Afriką, Pietų Ameriką, Australiją, Antarktidą ir Indiją.“ Dž. Vitaker ypač domina Indijos migravimas į šiaurės vakarus ir vėliau įvykęs staigus pasistūmėjimas į šiaurę. Tuo metu ši Gondvanos dalis (šiaurės rytinė pakrantė) įsirėžė į Euraziją ir suformavo aukščiausius planetoje Himalajų kalnus. „Numanyti, kur buvo šie žemynai, galima gana aiškiai, – sakė mokslininkė. – Tačiau tiksliai to nežinome. Indijos vandenyno rytinė dalis tektonikos požiūriu yra viena iš menkiausiai ištirtų pasaulio vandenynų vietų. Tikimės, jog atradimas padės mums išsiaiškinti tektoninių plokščių judesius, dėl kurių Indija nutolo nuo Australijos ir įsirėžė į Lauraziją.“

Smiltainio ir granito mėginių, kurie buvo nugremžti nuo vieno stataus „salos“ skardžio, amžius dar nenustatytas, bet mokslininkų grupė mano, jog šios uolienos susidarė prieš maždaug 2 mlrd. metų. Iš vandenyno dugno iškeltos uolienos bus palygintos su mėginiais. rastais Australijos vakarinėje pakrantėje. Tikimasi tiksliau nustatyti, nuo kurios žemyno vietos atitrūko šios nugrimzdusios salos.

„Atlikti panašius palyginimus Indijoje nebuvo įmanoma, nes prieš 130 mln. metų, kai sausuma klajojo dinozaurai, egzistavusi pakrantė dabar yra „sugurinta“ kažkur po Himalajais, – aiškino Dž. Vitaker. – Manome, kad 1,5 km gylyje atrastos salos buvo paskutinė jungtis, siejusi Indijos pusiasalį su Australija.“

„Tai labai reikšminga – du didelius žemyno fragmentus vandenyno dugne aptinkame ne kiekvieną dieną, – Dž. Vitaker. – Kartu su kai kuriais kitais duomenimis, šis atradimas gali patikslinti jau sudarytus kadaise egzistavusios šios pasaulio dalies modelius.“

Parengė Saulius Žukauskas,sauliuszukauskas01@gmail.com

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (1)