8 didžiausios skylės Žemėje (2)
Pasaulis margas ir žavus savo įvairove: jame gausu kalnų ir įdubų, nuokalnių ir kanjonų. Tačiau ne visi šie įstabūs gamtos reiškiniai atsirado natūraliai. Siūlome susipažinti su 8 didžiausiomis ir įspūdingiausiomis pasaulio skylėmis. Vienos jų atsirado dėl žmogaus veiklos, kitos gi – gamtos kūriniai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1. Kimberlitinė šachta „Mir“
Deimantas yra kiečiausias natūralus mineralas. Deimantai susiformuoja geologiškai stabiliose mūsų planetos vietose. Jų kasyklų yra Kanadoje, Rusijoje, Afrikoje, Australijoje. Deimantai susidaro 10–1 500 m pločio krateriuose, pripildytuose nuotrupinių uolienų kimberlitų. Žemyn siaurėjantys krateriai vadinami kimberlitiniais vamzdžiais (šachtomis). Kai žmonės tokiame vamzdyje pradeda kasti deimantus, žemės paviršiuje išrausiamos įspūdingos skylės. Didžiausia pasaulyje tokia skylė yra Jakutijoje, Mirnyj miestelyje – čia yra deimantų karjeras „Mir“. Jo gylis siekia 525 m, o skersmuo – 1,2 km.2. Didžioji žydroji skylė, Belizas
Vos 97 m nuo Belizo miesto yra visiškai apvali 305 m skersmens ir 123 m gylio Didžioji žydroji skylė (ang. Great Blue Hole). Didelė povandeninė smegduobė driekiasi šalia Ambergris Caye salos Karibų jūroje. Ši smegduobė – žinomiausias atolas Belizo barjeriniame rife, susiformavęs ledynmečio metu. Dabar tai narų – ekstremalų traukos centras. Atolu vadinama žema žiedo formos koralų sala su viduryje esančia lagūna. Sausumos žiedo aukštis virš jūros lygio – vos keli metrai, o skersmuo – nuo kelių iki 90 km. Atolas susiformuoja iš nunykusios vulkaninės salos vietoje susidariusio rifo.3. Gvatemalos smegduobė
Po tropinės audros „Agatha“ sukeltų liūčių 2010 m. gegužę Gvatemalos sostinėje stovėjęs 3 aukštų pastatas tiesiog prasmego į žemę. Geologų teigimu, nelaimė įvyko požeminio vandens srautams paplovus kalkakmenio klodus. Ši pseudokarstinė įgriuva yra 21 m skersmens ir 60 m gylio. Minėti reiškiniai Gvatemalos sostinėje, pasak geologų, gali ir toliau kartotis, kadangi netvarkingi vamzdynai ir toliau plauna vulkaninės kilmės uolienas, virš kurių ir yra įsikūręs miestas.4. Karjeras Diavik, Kanada
Šiame karjere išgaunami deimantai. Karjeras įrengtas salose, turi visą infrastruktūrą, įskaitant oro uostą, galintį priimti keleivinius lėktuvus. Per metus čia išgaunama per 7,5 mln. karatų deimantų.5. Kennecott karjeras Jutoje, JAV
Tai didžiausias pasaulyje tebeveikiantis karjeras. Vario gavyba čia pradėta 1863-aisiais ir tęsiama iki šiol. Šio karjero gylis – beveik 1 km, skersmuo ties paviršiumi – 3,5 km.6. „Didžioji skylė“, PAR
„Didžioji skylė“ Kimberlio mieste, Pietų Afrikos Respublikoje – tai deimantų gavybos karjeras. Be to, tai pati didžiausia žmogaus išrausta duobė pasaulyje, jos gylis siekia 1 097 m. Į paviršių čia per veikimo metus buvo iškelta 22 mln. t uolienos, iš kurios išgautos 3 t deimantų. Šis karjeras uždarytas 1914 m.7. Darvaza Turkmėnijoje
Darvazos kaimas Turkmėnijoje, esantis Karakumų dykumos viduryje, 260 km į šiaurę nuo Ašchabado, garsėja kaip „Pragaro vartai“ Žemėje. Taip yra dėl to, jog ties Darvaza plyti labai dideli gamtinių dujų telkiniai. 1971 m. geologai, gręždami paviršių, atrado didelę požeminę ertmę, pripildytą dujų. Ertmė įgriuvo ir susidarė 70 m skersmens duobė. Kad būtų išvengta nuodingų dujų nuotėkio, ertmė uždegta, tikintis, kad dujos sudegs per kelias dienas. Tačiau Darvazos dujų duobė tebedega iki šiol. Vietiniai ją praminė „Pragaro vartais“. Degdamos dujos išskiria daug anglies dvideginio ir prisideda prie klimato atšilimo. 2010 m. prezidentas Gurbangulis Berdimuhamedovas nurodė ertmę užpilti. Tačiau to kol kas nepadaryta. Ateityje planuojama pradėti gretimų dujų telkinių eksploataciją.8. Montičelo užtvanka Kalifornijoje, JAV
Ji pastatyta tarp 1953 ir 1957 m. Napos regione, Kalifornijoje. Tai vidutinio dydžio išlenkta betoninė užtvanka, kurios aukštis siekia 93 m., o keteros ilgis 312 m. Betoninė siena užtvenkė Putah upelį, dar kitaip vadinamą Žaliąjį upelį ir susidarė Berijesos marios, kurių dugne liko buvęs Montičelo miestas. Šiuo metu tai antras pagal dydį vandens telkinys Kalifornijoje. Šią užtvanką išgarsino klasikinė, milžiniška, nekontroliuojama, piltuvėlio formos cementinė vandens nutekamoji anga. Ja vanduo nuteka iš užtvankos, kai ši viršija savo pajėgumus. Skylės rodikliai įspūdingi: vandens pralaidumas 1 370 kub. metrų per sekundę , o viršūnės diametras 22 m. Atstumas tarp įeinamosios ir išeinamos angos pietinėje kanjono dalyje siekia apie 217 m. Dėl akivaizdžių priežasčių plaukioti šalia taip vadinamos Montičelo užtvankos „Didingosios skylės“ (Glory Hole) yra pavojinga, todėl bet kokios vandens pramogos šalia yra uždraustos.
(33)
(0)
(3)