Ūkininko triušius išpjovė Lietuvoje dar nematytas Azijos plėšrūnas  (0)

Praėjusią savaitę Rokiškio rajono ūkininko triušius papjovusiam laukiniam gyvūnui buvo priklijuota lūšiuko etiketė. Tačiau į plėšrūno nuotrauką geriau įsižiūrėję gamtininkai konstatavo, kad tokio gyvūno Lietuvoje – nė su žiburiu nerasi.

Praėjusį savaitgalį gyvūnų globėjų į Kauno prieglaudą pristatytas du Rokiškio rajono ūkininko triušius papjovęs ir užmigęs jų narve apsišaukėlis lūšiukas prižiūrėtojus nustebino savo meilumu. Neįprastą gyvūno drąsą pastebėjo ir vietos miškininkas, gyvūnui priklijavęs lūšies jauniklio etiketę.

Tiesa, gamtininko Selemono Paltanavičiaus teigimu, įtarti, kad tai ne miške užaugęs gyvūnas, buvo galima vien dėl to, kad laukinis gyvūnas tikrai nebūtų išdrįsęs maždaug dvi savaites lankytis Juodupės miestelyje esančiame tvarte, į kurį užsukti jį masino ten palikti negyvi triušiai.

O tai, kad vieną vakarą ūkininko žmona, atėjusi pašerti augintinių, pravirame narve rado miegantį gyvūną, tik dar labiau sustiprino įtarimų pagrįstumą.

Dvi paras pralaukus, kol du triušiukus sudraskiusį plėšrūną paims gyvūnų globėjai, jis buvo šeriamas žalia mėsa. O jį globoti ėmę specialistai taip pat pastebėjo, kad „lūšiukas“ elgiasi neįprastai. Ir jau tuomet buvo manoma, kad gyvūną galėjo užauginti žmonės.

„Palyginti su laukinėmis lūšimis, jis labai jaukus. Pagal tai galima įtarti, kad jį išaugino žmonės ir vėliau paleido“, - praėjusią savaitę kalbėjo Gyvūnų globėjų asociacijos vadovas Vytautas Gustaitis.

Be to, jis patikino, kad nors žvėrelio letenėlė sužeista tik paviršutiniškai, gyvūnas dvi savaites bus laikomas karantino sąlygomis. Praėjus šiam terminui, „lūšiukas“ turėjo būti perkeltas į Tauragės rajone esantį Viešvilės lūšių rezervatą. O galiausiai gyvūną buvo planuota paleisti į laisvę.

Gamtininkas: tai - egzotiškas gyvūnas


Tačiau visi šie planai subliuško, kai į žiniasklaidos išplatintą nuotrauką gerai įsižiūrėjusiam gamtininkui S. Paltanavičiui kilo rimtų įtarimų, kad plėšrūnas – visai ne lūšies jauniklis. Pašnekovas, įtaręs, kad tai – nendrinė katė, paprašė, jog gyvūną apžiūrėtų Lietuvoje gerai žinoma kačių specialistė Jurgita Gustaitienė.

Ji patikino, kad S. Paltnavičiaus hipotezė pasitvirtino – tai iš tiesų nendrinė katė (lot. Felis chaus). Pasidomėjus, iš kur ūkininko tvarte atsirado Lietuvoje negyvenantis gyvūnas, S. Paltanavičius svarstė, kad greičiausiai jis buvo laikomas žmonių ir dėl neaiškių priežasčių patekęs į laisvę ėmė ieškoti lengvo grobio.

„Jis arba pats pabėgo, arba buvo išleistas. Gyvūnas kažkaip pateko į gamtą. Tai laukinis gyvūnas, kuris Lietuvoje negyvena. Tai būtų lygiai tas pats kaip tigras Lietuvos miškuose. Aišku, kad jis buvo laikomas nelaisvėje“, - sakė gamtininkas, pridūręs, kad paleista į laisvę ši nendrinė katė neišgyventų.

Be to, nuo pat gyvūno suradimo buvo galima pastebėti, kad jo elgesys išsiskiria nuo tipiško plėšrūno. Taip pat S. Paltanavičius teigė sužinojęs, kad nendrinė katė mielai minta kačių ėdalu.

„Vien tai, kad gyvūnas tvarte išpjovė triušius ir užmigo jų aptvare, rodo, kad jis nesibaido žmogaus aplinkos. Gyvūnų globėjų asociacija sako, kad jis yra labai jaukus. Jis ėda kačių ėdalą. Lūšis jo niekada nepaliestų“, - sakė pašnekovas.

Vis dėlto jis atskleidė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms nendrinė katė keliaus ne į laisvę, bet į zoologijos sodą.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
Autoriai: Tomas Janonis

(13)
(0)
(3)

Komentarai (0)