Pirmą kartą ištirtas natūralus kamuolinis žaibas

Kažkodėl neįtikino jų versija apie susidarymą, teko nekartą girdėt kad tas žaibas dar ir sprogsta ir net žmogų užmuša pasimaišiusį, o kažkoks švytintis dujų debesėlis neatrodo kad turėtų tiek jėgos.

Mama pasakojo kad kai dar buvo maža ir gyveno vienkiemy tai kamuolinis žaibas linguodamas į visas puses per kokį pusę minutes atskriejo per laukus iki prie kelio augančio ąžuolo. Ir sulindo į jį. Kitą dieną nuėjus su broliais pamatė, kad toj ąžuolo pusėj buvo smarkiai apdegę, net apanglėję. Paskui per laiką tas ąžuolas tiesiog nudžiūvo. Nemanau, kad kamuolinis žaibas būtų kažkoks degantis dulkių debesėlis egzistuojantis kelias sekundes. Nebent jų visokių pavidalų yra.

Palei senobinius pasakojimus zmones matydavo tuos svieciancius ir svytincius rutulius pries arba po perkunijos, bet ne per pati audros ikarsti, kazkaip nesusiderina pasakojimai su situo straipsniu, nes cia grynai nuo zaibo susidare.

Mano močiutė ir dar jauna mama yra mačiusios kamuolinį žaibą. Ir įdomiausia, kad namuose. Sakė, kad po perkūnijos berods iš lemputės išlindo, nusileido iki grindų ir dingo, bet nematė kaip ir kur, nes žinojo, kad negalima judėt pasirodžius kamuoliniam žaibui. Keista, kai pasiklausai žmonių, neatrodo net ir toks baisiai retas reiškinys, tačiau vis tiek kyla klausimų dėl jo tikroviškumo.

Na būtų keista tokį reiškinį išvyst, bet senų pasakojimų irgi esu girdėjus, kaip kaime po audros toks pro atidarytą orlaidę įlindo, ratą padaręs dingo pro langą, jį atidarius.

- Dėl tikroviškumo jokių klausimų nekyla , klausimai labai kyla kas jį padarė? p.s. .. man priimtiniausia hipotezė būtų: žaibas sukuria plazminį medžiagos būvį, o milžiniška (milijonai Amperų) žaibo srovė laidžioje plazmoje sukelia kažkokias uždaras sroves, palaikančias plazmą stabilizuojančius procesus.

na ir kas, man taip pasakojo apie visokius kamuolinius žaibus, kad matė, kad buvo, kad iš rozetės išlindo, kad per pravertą langą įšlindo ir vėl pabėgo, ir kad po kambarį gražiai sklandė. Čia man panašiau į pasakas apie dideles varles karjere, kurios vienus atėjusius maudytis vaikus praryja. kam nepasakojo ko nors panašaus, kad maži vaikai be suaugusių neitumėt maudytis? Iš nežinojimo kylanti baimė judėti patalpoje žaibuojant, tai prikuriama visokių 'baisybių' vaikams, kad jie klausytų, kas jiems sakoma. Tai į tuos pasakojimus, manau, nereiktų labai jau kreipti dėmesio.

- Be žodžių.. , taigi kumyrai mokslininkai užfiksavo su kieta moksline aparatūra, ne šuns papas čia tau..

Na žmonės iš baimės visko pripasakoja, o seniau, kai niekas nekviesdavo nei gelbėtojų nei gaisrininkų, tai visos "negandoms" ir nurašydavo neištirtus atsitikimus. Būtent todėl gal bent 70% reiktu išbrokuoti, jei pradėtumei rinkti informaciją. Tačiau pačio kamuolinio žaibo kaip ir niekas neneigė, tik daugiau kvestionuodavo tariamus mitus (kaip uždengti puodus, glostyti gyvūnus, stovėti arti lango, būti skersvėjyje ar pan, nes tai "gali" prišaukti žaibą, neretai net kamuolinį). Kaip matome vieni visiškai juokingi, kiti daugiau savisauga (jog pvz dūžtantis audros metu stiklas nesužeistu žmogaus). Beje, "legendos pasakoja", kad paskutinis audros kirtis sukelia kamuolinį žaibą Iš mano aplinkos, apie kamuolinį tik nebent seneliai, iš kitų lūpų pasakojimus yra girdėję(atseit švytintis rutulys per klojimą perriedėjęs(seniau kai trūkdavo vietos, vasaromis ten kai kas miegodavo)), o iš tėvų pusės tik netiesioginis atvejis, kad užsidegė šieno kupeta, bet niekas nesugebėjo užgesinti (šalia buvo kūdra, bet kiek bepylei vandens, jis tartum "atšokdavo", o visur jautėsi stiprus sieros kvapas). Tad tai vis dėl to nemanau jog toks dažnas atvejis, kiek apie jį kalba. Jau vien tai jog iki šiol vis mokslininkams natūralaus nepavykdavo užfiksuoti. Bet kaip žinome iš ne vieno gamtos pokšto, kaip pvz bangos-žudikės, gamta kartais ir ką netradicinio parodo.

Kai mamka buvo paauglė, kaime būnant keliolikai giminių įlėkė žaibas į trobą. Dingo jis palevitaves pro į sieną ikaltą vinį. Ir taip išlėkė į lauką ir paskui išnyko. Nu negalėjo vaidentis visiems. Iki dabar papasakoja tai. Tad man labai įdomu, kaip tie žaibukai sugeba pro metalus skverbtis, nes panašių atvejų ne vieną esu girdėjęs, kad jie pro metalus pralenda. Tad nebeaiškinkit apie bobučių pasakas vaikams gąsdint. Yra faktai.

koki faktai? tai tik nuomonės ir istorijos. Kad kamuoliniai žaibai egzistuoja - sutinku, nemačiau, tačiau pasirinkau tikėti jų egzistavimu, kaip ir žemės apvalumu. Tačiau visi tie pasakojimai primena ateivius mačiusių pasakojimus

- Padirbėjo Grb. Kiongas , visi tiki kad jau netiki! p.s. .. tai kaip tu gali patikėti, kad ši žinutė pas tave "pralindo" per metalinę ilgą virvę? Tau vaidenasi, taškas.

o kodėl būtinai metalinę? ir aplamai virvę? gal man nematomi žmogeliukai duomenis nešioja.

tie kamuoliniai žaibai kaip ateiviai arba dvasios pasirodo ir dingsta ir visi girdėjo legendas arba senelių pasakojimus....

- Jūsų vaikiškas nihilizmas jau išrodo ligotai.. Maži, trumpo gyvavimo laiko kamuoliniai žaibai senokai sukurti laboratorijoje.. Tik laikinas technologijų klausimas sukurti identiškus gamtiniams.. p.s. .. jeigu Jus "trigdo" plazmos stabilumas/nestabilumas ar "nutekėjimas", tai elementarūs fizikos reiškiniai, eikit mokytis! p.s.2 .. terminas "legenda" lietuviškai reiškia "žinios".