Egzotiškiausios egzoplanetos  (0)

Terminas „egzoplaneta“ taikomas bet kuriai planetai už Saulės sistemos ribų. Naujausiais skaičiavimais, aptiktos 3538.

Iš tūkstančių žinomų planetų, kai kurios yra neįtikėtinai keistos. Palyginus su tuo, ką esame pratę regėti mūsų sistemoje. Jūsų dėmesiui – kelios egzoplanetos, pasižyminčios unikaliomis charakteristikomis:

Kepler-78b
Nuostabiausias faktas apie Kepler-78b planetą yra tas, kad remiantis dabartinėmis mūsų žiniomis apie planetų formavimąsi, ji neturėtų egzistuoti iš viso. Ji skrieja nepaprastai arti savo žvaigždės, nutolusi vos 900 000 kilometrų. Palyginimui, artimiausiame orbitos taške Merkurijus prie Saulės prisigretina iki 45,9 milijonus kilometrų. Dėl tokio glaudumo, neaišku, kaip planeta galėjo susiformuoti iš viso, nes tuo metu žvaigždė buvo daug didesnė. Įvertinant dabartinį atstumą, ji turėjo susiformuoti žvaigždės viduje, kas, mūsų žiniomis, nėra įmanoma.
Pati planeta tik šiek tiek didesnė už Žemę, tačiau paviršiuje sąlygos labai skiriasi. Paviršiuje temperatūra siekia 2400° C, o tai yra 9 kartus daugiau, nei karštojoje mūsų kaimynėje Veneroje. Kepler-78b nelaimei, panašu, kad žvaigždės gravitacija palengva pritrauks ją vis arčiau ir po 3 milijardų metų visiškai suris.
WASP-12b
Jei Kepler-78b dar turi 3 milijardus metų iki bus praryta žvaigždės, WASP-12b šis procesas jau gerokai pažengęs. Šią egzoplanetą jos žvaigždė aktyviai drasko, kuo labai džiugindama astronomus, turinčius galimybę procesą stebėti. Iš planetos išsiurbiama tiek medžiagos, kad jos forma primena pailgą amerikietiško futbolo kamuolį. Astronomų vertinimu, WASP-12b liko maždaug 10 milijonų metų, kol žvaigždė ją sudraskys visiškai.
Planeta apibūdinama, kaip „karštasis Jupiteris“, kadangi tai yra dujinė planeta, didesnė už Jupiterį apie 40%. Dabar ši planeta taip arti žvaigždės, kad jos metai – viso rato apskriejimas apie žvaigždę – trunka tik 1,1 Žemės dienos. Žvaigždė, WASP-12, yra G tipo pagrindinės sekos žvaigždė, visai kaip mūsų Saulė. Ji įsikūrusi už maždaug 800 šviesmečių, Vežėjo žvaigždyne.
TrES-2b
TrES-2b buvo pakrikštyta „tamsiąja planeta”, kadangi ji neatspindi šviesos. Jei galėtume stebėti ją tiesiogiai, ji tikriausiai atrodytų kaip anglies juodumo dujų kamuolys. Dėl planetoje tvyrančio 1000°C karščio, ten nesiformuoja šviesą galintys atspindėti debesys. Protarpiais išryškėjančios raudonos sritys randasi dėl perkaitintų dujų. Kitos tamsesnės planetos atspindi tik maždaug 10% žvaigždės šviesos, tuo tarpu TrES-2b atspindi tik maždaug 1%, tad ji kol kas tamsiausia atrasta planeta.
Kodėl TrES-2b tokia tamsi? Mokslininkai nėra tikri. Kol kas įtikimiausias spėjimas, kad didžiąją planetos dalį sudaro kažkas panašaus į natrį ar kalį, kurie sugeria šviesą. Šis tamsusis pasaulis įsikūręs maždaug už 750 šviesmečių Slibino žvaigždyne.
HD 189773b
HD 189773b tikrai jaudinanti. Ji gana arti, vos už 63 šviesmečių. Ji buvo pirmoji planeta, kurios spalva buvo nustatyta ir pasirodė, kad melsva, visai kaip Žemė. Tačiau, kitaip nei Žemė, HD 189773b yra dujinė milžinė, tvoskianti 1000°C karščiu. Oras čia ekstremalesnis, nes stiprus slėgis ir temperatūra paverčia silicio daleles į stiklą, kuriuo paskui lyja. Lyg lydyto stiklo lietaus dar būtų maža, manoma, kad vėjo gūsiai siekia 7000 km/h, skraidindami stiklo daleles.
55 Cancri e
55 Cancri e yra dvigubi didesnė už Žemę, tačiau beveik 8 kartus masyvesnė ir dvigubai tankesnė. Praeitą rudenį tyrėjai išsiaiškino, kad planeta susideda daugiausiai iš anglies. Dėl slėgio ir paviršiaus temperatūros (2700°C), joje visai galėjo suformuoti deimantai. Ji taip arti savo žvaigždės, kad apskrieja aplink ją vos per 18 valandų.
55 Cancri e yra vos už maždaug 40 šviesmečių Vėžio žvaigždyne. Sistemos žvaigždėje yra daug daugiau anglies, nei mūsiškiame šviesulyje, tad nelabai keista, kad planetoje e anglies irgi netrūksta. Tikriausiai nebūtų pernelyg įžūlu spėti, kad kitose keturiose žinomose planetose anglies deficitas irgi negresia.
Dėl tokių ekstremalių sąlygų astronomai nemano, kad Cancri e turi atmosferą, taigi ji menkai tikėtina gyvybės palaikymo kandidatė. Tačiau ji pakankamai arti, kad astronomai galėtų tikrinti planetų formavimosi hipotezes.
PSR B1620-26b
Praminta Matūzaliu, PSR B1620-26b yra seniausia žinoma egzoplaneta. Ši planetų sistema susiformavo prieš maždaug 12,7 milijardus metų, Paukščių Tako galaktikos kūdikystėje. Ji įsikūrusi Skorpiono žvaigždyne, maždaug už 12 400 šviesmečių.
Matūzalis sukasi apie dvinarį šviesulį. Lyg Matūzalio amžius nebūtų įdomus pats savaime, dar ir tas faktas, kad jis sukasi apie dvi tarpusavyje visiškai nederančias mirusias žvaigždes yra labai neįprastas. Viena iš žvaigždžių yra pulsaras, o kita – baltoji nykštukė. Kadangi Matūzalis rastas glaudžioje žvaigždžių apsuptyje, astronomai iš pradžių manė, kad tai irgi žvaigždė, rudoji nykštukė. Hubble teleskopu atlikti matavimai parodė, kad Matūzalis yra planeta, ir ji seniausia, kokią esame radę.
TrES-4
Įsikūrusi už 1400 šviesmečių Heraklio žvaigždyne, TrES-4 yra didžiausia iki šiol atrasta egzoplaneta. Nors ji daugiau, nei 1,7 kartus didesnė už Jupiterį, jos tankis labai mažas ir priskiriama „pūkinių“ planetų kategorijai. Planetos tankis panašus į kamštmedžio ir tai labai nustebino. Astronomai mano, kad jis toks mažas dėl žvaigždės artumo sukeltos 1260° C temperatūros. Skriedama vos už 7,2 milijonų kilometrų nuo savo saulės, TrES-4 orbitą apsuka ją per tris Žemės dienas.
Gliese 436 b
Už 30 šviesmečių Liūto žvaigždyne, Gliese 436 b yra panašios masės, kaip Neptūnas. Šią planetą dengia degantis ledas, bet šis ledas visai nepanašus į ledą, prie kurio esame pratę. Dėl didžiulio slėgio vanduo lieka kietas, nors jo temperatūra viršija 300° C. Išorinis kieto vandens sluoksnis yra perkaitintas ir garuoja. Vanduo gali būti daugiau, nei 10 kietų būvių, neskaitant įprasto ledo.
Dabartinėje pozicijoje vanduo nebūtų galėjęs susikondensuoti į kietą kūną, o tai rodo, kad planeta atklydo prie žvaigždės jau susiformavusi.

Lisa Winter
www.iflscience.com

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(4)
(0)
(1)

Komentarai (0)