Naujas Guinnesso rekordas: 3D printeriu atspausdintas mažiausias pasaulyje žurnalo viršelis (Video) (2)

2014-05-03

„National Geographic Kids“ pranešė apie devintąjį pasiektą Guinness rekordą – šįkart už mažiausią žurnalo viršelį, sukurtą naudojant IBM patentuotą būdą. Šis pasiekimas gali tapti naujos kartos technologijų, leidžiančių kurti energiją tausojančius tranzistorius ar mikroskopinio dydžio saugumo žymes, apsaugančius nuo dokumentų klastojimo, prototipu.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Norėdami pagaminti rekordiškai mažą viršelį, IBM mokslininkai sukūrė itin mažą rėžtuką su kaitinama silicio galvute, 100.000 kartų mažesne nei aštraus pieštuko smaigalys. Naudodami šį įrankį, mokslininkai išgraviravo žurnalo viršelio ant polimero. Žurnalo viršelis yra 11 × 14 mikronų dydžio – toks mažas, kad and druskos smiltelės gali tilpti net 2000 tokių viršelių. „National Geographic Kids“ skaitytojai rekordui skirtą viršelį išrinko balsuodami internetu. „Žurnalo „National Geographic Kids“ skaitytojams šis viršelis labai patiko, tad tikimės, kad jį įvertins ir platesnė auditorija. Svarbu ir tai, jog prisidėdami prie šio Guinnesso rekordo, vaikai galėjo pajusti, kad „mokslas veža“ – o juk būtent to ir siekia mūsų žurnalas ", - džiaugiasi Rachel Buchholz, „National Geographic Kids“ viceprezidentė ir redaktorė. Kaip IBM mokslininkai sukūrė mažiausią pasaulyje žurnalo viršelį Iki 1000 oC laipsnių įkaitinamas nanometrinio dydžio rėžtukas tvirtinamas prie itin didelės raiškos – vieno nanometro (milijoninės milimetro) dalies – skenerio. Įkaitintas rėžtukas nugremžia polimero paviršių pagal iš anksto nustatytą brėžinį ir tarsi 3D spausdintuvas nanometrų tikslumu sukuria sudėtingas 3D struktūras. Tokia novatoriška technika leis gaminti naujų tranzistorinių įtaisų prototipus, skirtus praktiškai bet kokiems įrenginiams – taupesniems ir spartesniems elektronikos prietaisams, „debesų“ kompiuterijos duomenis talpinantiems duomenų centrams ar išmaniesiems telefonams. IBM tikisi iki metų pabaigos pradėti naudoti šią technologiją grafeno pagrindu kuriamų tranzistorių prototipų gamybai. „Norint sukurti taupesnius ir sparčiau didelius duomenų srautus apdorojančius „debesų“ sprendimus, reikia naujos kartos technologijų ir tranzistorių. Tačiau dar prieš pradedant taikyti šias ateities technologijas masinėje gamyboje, reikia išmokti gaminti mažesnius nei 30 nanometrų prototipus. Naudodami mūsų sukurtus ženkliai pigesnius ir paprastesnius naujoviškus būdus, galime gaminti neprilygstamo tikslumo – vieno nanometro aukščio – 3D reljefinius modelius. Dabar tik nuo mokslininkų ir inžinierių fantazijos priklauso kaip galėsime pritaikyti šią techniką, realiame pasaulyje", - teigia Dr. Armin Knoll, IBM tyrimų padalinio fizikas ir išradėjas. Mokslininkai regi daug skirtingų šios technologijos pritaikymo būdų. Ją galima naudoti, pavyzdžiui, kuriant ir nuskaitant nanodydžio saugumo žymas, patvirtinančias dokumentų (pavyzdžiui, pasų) ir neįkainojamų meno dirbinių autentiškumą.

IBM licencijavo šią technologiją Šveicarijoje įsikūrusiam startuoliui „SwissLitho“.

Prieš kelias savaites šveicarai išsiuntė savo pirmąjį „NanoFrazor“ pavadintą įrenginį į McGill universitetą Kanadoje, kurio mokslininkai ir studentai galės naudoti unikalias šio įrankio galimybes eksperimentuodami kuriant naujus nanoprietaisus. Pažymėdamas naujojo įrankio atvykimą, universitetas juo sukūrė nanodydžio – 30 mikronų (0,030 milimetrų) pločio – Kanados žemėlapį.

IBM ir nanotechnologijos lyderystė

2013 m. IBM pasiekė rekordinį 6.809 JAV patentų skaičių ir 21 metus iš eilės tapo daugiausia JAV patentų gavusia pasaulio bendrovė. Daugiau nei 8.000 IBM išradėjų iš daugiau nei 40 pasaulio šalių užpatentavo visą eilę išradimų nanotechnologijų ir puslaidininkių srityse.

IBM yra nanomokslų pradininkė nuo pat 1981 m., kai IBM „Mokslininkų tarybos“ nariai Gerd Binnig ir Heinrich Rohrer sukūrė skenuojantį tunelinį mikroskopą (angl. scanning tunneling microscope). Už šį išradimą, kuris leido atvaizduoti atskirus atomus, o vėliau – ir jais manipuliuoti, G. Binnig ir H. Rohrer 1986 m. buvo apdovanoti Nobelio fizikos premija.

Prieš metus IBM mokslininkai pristatė mažiausią pasaulyje filmą „Berniukas ir jo atomas“, kuris taip pat įtrauktas į Guinnesso pasaulio rekordų knygą. Šiame filmuke mokslininkai tiksliai sudėliojo tūkstančius atskirų atomų, iš jų sukurdami beveik 250 kadrų animaciją.

Ankstesni žurnalo „National Geographic Kids“ Guinnesso rekordų knygoje užfiksuoti pasiekimai:

1. Ilgiausia nenutrūkstanti pėdsakų linija (10.932 įspaudų ilgis siekia beveik tris kilometrus). 2004 m.

2. Didžiausia pliušinių žaisliukų kolekcija (2.304 minkšti gyvūnėliai). 2006 m.

3. Ilgiausia avalynės linija (10.512 batų). 2008 m.

4. Daugiausia perdirbimui surinktų drabužių (33.088 džinsiniai drabužiai). 2009 m.

5. Daugiausia per 24 valandas šokinėjančių žmonių (300.265 žmonės). 2011 m.

6. Daugiausia perdirbimui surinktų batų (16.407 batai). 2013 m.

7. Daugiausia žmonių per 24 valandas bėgusių 100 metrų distanciją (30.914). 2013 m.

8. Didžiausias internetinis nuotraukų albumas (104.022 nuotraukos). 2013 m.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(3)