Grėsminga tendencija: širdis staigiai sustoja vis jaunesniems vyrams  (3)

Staigios vyrų mirtys būna kaip perkūnas iš giedro dangaus. Artimieji teigia, kad jie jautėsi sveiki. Tačiau medikas tikina, kad statistika byloja ką kita: du trečdaliai vyrų, kurie jaučia su širdies infarkto pradžia siejamus negalavimus krūtinėje arba pilve, mano esantys sveiki.

Ketvirtadienį Jordanijoje staigiai mirusiam vienam iš laidos „Dviračio šou“ kūrėjų Gintarui Ruplėnui buvo vos 50 metų, tačiau medikų tokios ankstyvų mirtys jau nestebina. Dažniausiai jo priežastis – sustojusi širdis.

Kaltas pernelyg puoselėjamas vyriškumas?


Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjao dr. Mykolo Biliuko, infarktų daugėja visame pasaulyje, Lietuvoje – taip pat. 2012 m. Lietuvoje buvo registruota apie 7 tūkst. infarktų, o 2013 m. - jau apie 9 tūkst. Per pastaruosius 30 metų ypač drastiškai padaugėjo vyrų infarktų. Vyrus infarktai ar insultai jaunesniame amžiuje ištinka dažniau. Tuo tarpu moterų kraujagysles iki menopauzės nuo susiaurėjimo – aterosklerozės – saugo moteriški hormonai.

„Mes tyrėme, kad vien širdies skausmui išreikšti žmonės vartoja apie 30 žodžių: skausmas, sunkumas krūtinėje, gniaužimas, smaugimas, maudimas „ankštumas“ ir pan. Deja, vyrai dažnai neidentifikuoja savo simptomų, aiškina juos nuovargiu, stresu ir jiems nė motais, kad pajutus tai pirmą kartą, būtina pasitikrinti pas gydytoją. Kodėl? Ogi todėl, kad tuomet, kai vyksta sveikatos laida, jie perjungia kitą kanalą. Tuo tarpu pajutus infarkto simptomus, geriausia pagalbos kreiptis per pirmas dvi valandas. O mūsų vyrai stengiasi būti labai vyriški. Jei paklaustume vyro, koks jam brangiausias turtas, jis minėtų daug ką, turbūt pirmiausiai darbą, bet ne sveikatą, skirtingai nei moterys. Taigi vyrams gėda kreiptis į gydytojus: pirmiausiai jiems reikia pabaigti darbą, suremontuoti mašiną, nušienauti pievą, o jeigu jau turės laiko, nueis pasitikrinti. Šis iš senų laikų atėjęs požiūris, kad gėda vyrui skųstis, juos skandina.

Tiesa, 50 proc. mirčių išsivysto žmogui, neturėjusiam širdies simptomų. Staigių mirčių mechanizmas labai paprastas – kai smegenys negauna kraujo, per 3-4 minutes prarandama sąmonė. Kodėl tai įvyksta? Širdis sustoja ir nesusitraukia. 80 proc. atvejų ji būna kieta kaip kumštis ir virpčioja tik pavienės skaidulos. Tai vadinama skilvelių virpėjimu. Ir tai dažniausias jaunų vyrų mirimo mechanizmas. Laiku tokią širdį reanimavus, kad ir su rankomis trinktelėjus per krūtinę prieš darant išorinį širdies masažą, dažniausiai ji vėl pradeda veikti. Tačiau žmonės apie tai paprastai nepagalvoja“, - aiškino kardiologas.

Kodėl staiga sustoja širdis?


Pasak mediko, širdis gali sustoti dėl dviejų priežasčių. Dažnai aterosklerotinės plokštelės pažeistoje kraujagyslės vietoje susidaro trombas, kuris trūksta ir užkemša kraujagyslę. Tačiau yra kitoks, spazminis mirimo mechanizmas. Sveika kraujagyslė nespazmuoja, bet užtenka turėti nežymią aterosklerotinę plokštelę, kraujagyslę susiaurinančią vos 10-20 proc., kad kraujagyslė toje vietoje būtų suerzinta bei linkusi spazmuotis. Kai žmogus patiria stresą, nervuojasi, yra pavargęs, neišsimiegojęs (beje, vasarą miegas prastesnis nei žiemą, kadangi dėl trumpesnio tamsos periodo naktį gaminasi mažiau melatonino), kraujagyslę iš smegenų pasiekia negeri impulsai ir ši įjautrinta vieta staiga užsiveržia – kraujas nebeprateka.

„Vis dėlto dažniausiai žmogus nemiršta kaip niekur nieko ir simptomai, į kuriuos vyrai nekreipia dėmesio, būna. Tačiau pas mus žmonės labai ilgai tikisi, kad praeis. Savo skyriuje tyrėme, per kiek laiko Vilniaus krašte į medikus kreipiasi žmonės dėl miokardo infarkto. Auksinės valandos, kai dar ne vėlu tirpdyti trombą, yra pirmos šešios. Labai norėtųsi, kad žmonės pas mus pakliūtų per pirmąsias dvi valandas, o pas mus žmonės atsiduria po 4,5 paros nuo simptomų pradžios. Jų širdies raumuo jau būna suminkštėjęs ir tapęs faršu, taigi pokyčiai negrįžtami. Beje, 30-mečiui pavojingas jau pirmasis pusvalandis, ypač jeigu jis netreniruotas, dirba sėdimą darbą. Jam negrįžtami širdies raumens pakitimai gali prasidėti labai greitai. Tuo tarpu sergantiems žmonėms dėl kraujotakos sutrikimo būna išsivysčiusios papildomos kraujagyslės“, - pasakojo M. Biliukas.

Ar atostogos gali tapti infarkto rizikos veiksniu? Pasak mediko, neretai lietuviai eina atostogauti jau tuomet, kai yra visiškai „nusivarę“, o tai labai blogai, nes atostoginis stresas taip pat gali pastūmėti per slenkstį į blogesnę pusę. „Užuot ėjęs pas daktarą ir gydęsis, žmogus ima atostogas ir dažnai nežinia kuo per jas užsiima“, - apgailestavo pašnekovas.

Žiaurioji statistika


Pasak Lietuvos širdies asociacijos prezidentės prof. Žanetos Petrulienės, šiandien vyrų amžiaus grupėje iki 45–erių metų kraujotakos ligos sudaro net 15 proc. mirčių. Todėl jos jau nebestebina labai ankstyvų miokardo infarktų tendencija.

„Tai mūsų nestebina, tačiau labai liūdina. Žmonės turi žinoti, kad pagrindinė infarkto priežastis – aterosklerozė, kuri prasideda labai anksti. Aterosklerotinių plokštelių kai kuriose kraujagyslėse atsiranda jau antrame-trečiame gyvenimo dešimtmetyje“, - teigė pašnekovė.

Pasak kardiologės, kraujotakos ir širdies ligų dalis kasmetinėje Lietuvos gyventojų mirčių struktūroje nesikeičia jau kelis dešimtmečius. Jos sudarė 56,6 proc. Tuo tarpu pasaulio vidurkis siekia tik apie 29 proc. Žinoma, Lietuva nėra vieniša, panašaus masto problemos kankina beveik visą rytų Europą. Kalbant apie vyrų ir moterų mirtingumo skirtumus, vyrų mirčių struktūroje kraujotakos sistemos ligos sudaro 47,8 proc. , o moterų – net 65,6 proc. Taigi moterys infarktais ir insultais serga kur kas dažniau, tačiau vyrai pradeda sirgti maždaug 10 metų anksčiau, o į medicinos įstaigas patenka labai daug jaunų ir vidutinio amžiaus vyrų, kuriems ši liga – lyg perkūnas iš giedro dangaus.

„Jeigu vertintume rizikingą vyrų amžių nuo 40-45 metų iki pensijos, šioje amžiaus grupėje kraujotakos sistemos ligos sudaro maždaug 37-38 proc. Tai reiškia, kad serga ir miršta darbingo amžiaus vyrai. Tai yra didelė Lietuvos problema“, - pabrėžė Ž. Petrulienė.

Rizikos veiksniai ir kaip jų išvengti


Didele dalimi širdies ir kraujagyslių ligos priklauso nuo genetikos, tačiau šuo metu vis dažniau teigiama, kad mūsų paveldėtus genus labiausiai išprovokuoja mūsų gyvensena.

„Jeigu kraujagyslės švarios, sveikos, jų sienelės yra lygios, be cholesterolio sankaupų, jeigu jos yra elastingos, jų vidinis sluoksnis yra slidus, todėl prie jo nelimpa trombocitai, tuomet mes galime pakelti ir didesnį stresą, ir kraujospūdį, ir sunkiau dirbti ar intensyviau sportuoti. Bet mes juk nežinome, ar mūsų kraujagyslėse jau yra aterosklerotinių plokštelių. Todėl kiekvienam reikia imtis prevencinių priemonių ir kiekvienas turi žinoti, kad fizinis ir psichologinis krūvis širdžiai yra labai pavojingas tuomet, kai kraujagyslės yra šiek tiek pažeistos. Jauni vyrai miokardo infarktą labai dažnai patiria dėl gausaus rūkymo. Vadinamieji tromboziniai rūkalių infarktai prasideda netikėtai, staiga, gali netgi baigtis staigia klinikine mirtimi. Tokiam infarktui visiškai nebūtina didžiulė aterosklerotinė plokštelė. Kartais pakanka tiesiog stipresnio kraujagyslės spazmo. Tuomet ji per keletą minučių užsikemša krešuliu. Kuo senesnis žmogus, tuo ateroskelrozė toliau pažengusi, tačiau mums, medikams, didžiausią nerimą kelia pakankamai jaunų darbingo amžiaus žmonių infarktai ir insultai-, - aiškino pašnekovė.

Pasak jos, egzistuoja trys veiksniai, susiję su staigios mirties rizika: rūkymas, aukštas kraujospūdis ir padidėjęs cholesterolio kiekis.

„Širdies ir kraujagyslių ligoms labai svarbi antiaterosklerotinė mityba. Tačiau kalbėti apie sveikatinančią mitybą Lietuvoje – gana sunku. Iš kartos į kartą perduodama nuostata, kad nacionalinės virtuvės patiekalai yra sveiki. Griežtai nedraudžiu visiškai atsisakyti cepelinų ar vėdarų. Tačiau juos valgyti reikia su saiku. Svarbiausias sveikos mitybos principas – mažinti bendrą riebalų kiekį maiste, ypač gyvulinės kilmės, kurio, kaip rodo tyrimai, lietuvių maiste yra gerokai per daug. Aterosklerozę sukelia būtent jie. Be to, lietuviai per mažai valgo vaisių ir daržovių, kuriose yra daug riebalus neutralizuojančių antioksidantų. Taip pat žmonės žino, kad dėl polinesočiųjų ir mononesočiųjų riebalų būtina valgyti žuvį ir kitus jūros produktus, bet ne valgo. Esame ne šiaurės vandenų žuvies valgytojų, o kiaulienos mėgėjų tauta. Dar viena problema, kad lietuviai vartoja per daug druskos, kuri siejama su vienu aterosklerozės rizikos veiksniu – kraujospūdžio padidėjimu“, - tikino pašnekovė.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Inga Saukienė

(58)
(6)
(52)

Komentarai (3)