Keistas gyvis, gyvenantis mūsų namuose: ar jis pavojingas?  (8)

Šiuolaikiniai civilizacijos laimėjimai mums leidžia namuose susikurti beveik sterilią aplinką, tačiau net ir tai neapsaugo nuo netikėtų kaimynų. Kai kurie iš jų daug mažesni už mus, bet, vertinant evoliucijos aspektu, gerokai senesni ir labiau prisitaikę išlikti bet kokiomis sąlygomis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Į delfi.lt redakciją kreipėsi skaitytoja prašydama padėti išsiaiškinti, su kokiu keistu gyviu, keliančiu jai baimę, ji susiduria gyvenamosiose patalpose.

„Rašau, nes neįsivaizduoju, kaip sužinoti, kas veisiasi namuose ir kaip su šiais gyviais kovoti. Manau, tai aktualu ne man vienai, kadangi šių gyvių esu mačiusi ir būdama svečiuose, ir viešbučiuose ar nuomojamuose apartamentuose kitose šalyse. Šie gyviai daugiausiai gyvena vonioje ir tualete, bėgioja įvairių dydžių, taigi, matyt, kažkur ir veisiasi. Ką daryti? Kaip juos išnaikinti ir kodėl jie atsirado? Jie labai erzina ir yra šlykštūs“, – pasakojo moteris.

Kenkėjus naikinančios įmonės „Dezinfa“ vadovas Liutauras Grigaliūnas paaiškino, kad šis padarėlis vadinamas cukriniu žvyninuku.

„Tai labai primityvus vabzdys, pagal evoliuciją atsiradęs labai seniai, net anksčiau už tarakonus. Todėl jis labai susijęs su vandeniu. Kad išgyventų, jam reikalinga didelė oro drėgmė, kadangi jo kūnas dėl primityvios sandaros labai jautrus aplinkos poveikiams. Dėl to jis dažnai sutinkamas tokiose vietose, kuriose oras drėgnesnis – mūsų voniose, dušų kabinose, virtuvėje. Sausoje vietoje jis niekada negyvens“, – pasakojo pašnekovas.

Tai naktiniai vabzdžiai – uždegus šviesą dažniausiai sprunka slėptis, bet dėl savo dydžio yra puikiai matomi. Jie yra pailgos formos, pilkos spalvos, blizgantys, auga iki centimetro. Kaip ir visi vabzdžiai, turi šešias kojytes, kuriomis ir juda. Taip pat turi ūsus bei uodegėlę. Maitintis gali bet kuo – pradedant mūsų maistu, baigiant sudrėkusiu popieriumi, knygomis. Tačiau kad iš tiesų pasijustų padarytas nuostolis, jų turėtų būti privisę labai daug. Tačiau, nors pagal mitybą jie tokie pat visaėdžiai kaip tarakonai, nėra tokie bjaurūs ir pavojingi ir, skirtingai nei tarakonai, neperneša pavojingų infekcinių ligų.

„Suaugęs vabzdys gali gyventi iki poros metų, tačiau mūsų sąlygomis jie nėra labai vislūs. Nors kiaušinėlių deda daug, ne visi išgyvena, nebent tikrai būtų labai idealios sąlygos – niekas netrikdo, šilta, maisto yra. Tačiau iš esmės šie vabzdžiai nesidaugina taip greitai, kaip tarakonai. Gal tik šiltuose kraštuose juos galima matyti dažniau, įvairesnės rūšys. Šie gyviai gerokai senesni už žmogų. Būtent žmogus atsirado jų teritorijoje, o ne atvirkščiai, tačiau jie prisitaikė gyventi pas mus. Pagaliau jiems čia visai patogu – lengviau maisto randa nei gamtoje“, – svarstė biologas.

Pasak L. Grigaliūno, šie padarėliai paprastai tūno grindų, sienų plyšiuose, už atsiklijavusių tapetų, tarp plytelių. Paprasčiausias būdas jų atsikratyti – apžiūrėti, ar patalpoje, kurioje jie dažniausiai pastebimi, nėra pratekančio vamzdžio ar kitaip besikaupiančio drėgmės šaltinio. Jie labai mėgsta pelėsį, kuris jiems – taip pat vienas iš maisto šaltinių. Kitaip tariant, patalpą reikėtų, kiek įmanoma, išlaikyti sausą, tuomet aplinka jiems taps nepalanki ir jie iškeliaus ieškoti geresnių sąlygų. Taigi galima apsieiti ir be chemijos.

Labiau pasitikintys cheminėmis naikinimo priemonėmis gali labai nesivarginti ieškodami brangių preparatų. Kadangi šie vabzdžiai paprasti ir lepūs, yra jautrūs net elementariausiai chemijai, naikinančiai įvairius vabzdžius. Daug pastangų jiems išnaikinti nereikia. Žinoma, po kurio laiko jų vėl gali atsirasti.

Taigi šie gyviai, nors kai kam ir gali kelti pasibjaurėjimą, iš tiesų yra visiškai nepavojingi ir nekenksmingi.

Savo mitybos įpročiai į juos panašūs tarakonai – jau visai kito kalibro vabzdžiai. Dėl to, kad tarakonai nėra labai išrankūs maistui, jie gali valgyti ir nelabai valgomus daiktus, pavyzdžiui, atsiknojusių tapetų ar knygų klijus, muilą. Būtent todėl jie turi pirmenybę prieš kitus vabzdžius ir sugeba išgyventi, juolab kad veisiasi jie labai sparčiai, atsiveda daug palikuonių. Iš pradžių tarakonai apsigyvena ten, kur yra maisto ir šilta – virtuvėje, vonioje. Jų mėgstamiausios vietos – prie šiltų vamzdžių, elektros prietaisų. Kai jų prisiveisia daug, jie persikelia į kambarius. Jei nesiimama priemonių, žmonės naktį gali būti prižadinti net lovoje po juos ropinėjančių tarakonų.

Anot biologo, Europos ekspertai yra paskelbę, kad tarakonai gali pernešti infekcines žarnyno ligas – dizenteriją, vidurių šiltinę, salmoneliozę ir kitas. Pavyzdžiui, salmoneliozės bakterijas tarakonai nešioja savo žarnyne ir sėja jas su savo išmatomis, kurias palikinėja, kur tik jiems patogu. Taigi šie vabzdžiai nesikandžioja, nesiurbia mūsų kraujo, tačiau yra potencialūs ligų nešiotojai. Bakterijų jie prisikaupia ropinėdami po įvairias antisanitarines vietas, o vėliau jas palieka ant mūsų baldų paviršių ir maisto.

Visuomenės sveikatos specialistų teigimu, laimė, Lietuvoje pakankamai nedidelis sergamumas pavojingomis ligomis, kurias gali pernešti tarakonai. Pirmiausiai tai askaridė. Taip pat tarakonai gali pernešti tuberkuliozės lazdeles, t. y. visokius sukėlėjus, kurie gali išbūti kurį laiką aplinkoje. Šiltuosiuose kraštuose dėl tarakonų kyla dar didesnių problemų, nes jie masiškai perneša ten tarpstančias pavojingesnes infekcijas, taip pat ir hepatitą A.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Inga Saukienė
(90)
(0)
(90)

Komentarai (8)