Po užsitęsiančios globalinio atšilimo pauzės – karščio dešimtmečiai  (0)

Nors anglies dvideginio kiekis atmosferoje nuolat didėja, vidutinė temperatūra pasaulyje pastarąjį dešimtmetį auga gerokai lėčiau nei anksčiau. Mokslininkai mano radę atsakymą, kodėl taip yra, ir prognozuoja, kad temperatūros kilimo pauzė užsitęs dar 10 metų. Užtat vėliau situacija kardinaliai pasikeis.

Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos duomenimis, vidutinė oro temperatūra pasaulyje nuo 1998 iki 2012 metų padidėjo maždaug 0,05 laipsnio pagal Celsijų. Palyginimui, 1951–2012 metų vidurkis siekė 0,12 °C, pastebi BBC.

Tokiam temperatūros augimo sulėtėjimui mokslininkai sugalvojo daugybę teorijų. Pavyzdžiui, kad atmosferos teršalai atspindi dalį Saulės spindulių atgal į kosmosą. Arba kad klimatą keičia ne tik žmogaus veikla, bet ir ugnikalnių bei Saulės aktyvumo pokyčiai.

O pastaruoju metu ekspertų žvilgsniai nukrypo į vandenynus. Pernai vieno tyrimo autoriai svarstė, kad pasaulio oro temperatūros augimą stabdo Ramiojo vandenyno šaltosios srovės.

Naujausiame darbe, kurį publikavo žurnalas „Science“, mokslininkai atkreipia dėmesį į kitus – Atlanto ir Pietų – vandenynus.

Ekspertų komanda, kuriai vadovavo Vašingtono universiteto profesorius Ka-Kit Tungas, teigia radę įrodymų, kad šių vandenynų srovės „nuskandina“ karštį į giliuosius vandenius, tokiu būdu vėsindamos orą.

Jie remiasi stebėjimais, kurie atliekami įrenginiais „Argo“ vandenyno gelmėse, iki 2 km gylio.

Artėja karščio banga


Mokslininkai teigia, kad panaši situacija buvo susiklosčiusi 1945–1975 metais: Atlanto vandenyno srovės į gilumą nešė šilumą, o žmonės baiminosi naujo ledynmečio.

Vis dėlto nuo 1976-ųjų srovės „apsivertė“ ir į paviršių jau nešė šilumą, o tai prisidėjo ir prie pasaulio temperatūros augimo.

Apie 2000-uosius šiltos Atlanto bei Pietų vandenynų srovės vėl ėmė plūsti į gilumą, todėl pasaulio oro temperatūra nustojo taip smarkiai kilti ir 1998 metais pasiektas rekordas liko nepagerintas.

„Šios srovės mums labai daug atskleidė, – sako K.Tungas. – Manau, galima sutarti, kad jos nuneša šilumą į 700 metrų ir didesnį gylį Atlanto bei Pietų vandenynuose, o ne Ramiajame vandenyne.“

Anot jo, srovių temperatūrą reguliuoja vandens druskingumas. Mokslininkas pastebėjo, kad šis ciklas kartojasi kas maždaug 70 metų, o „šalčio era“ turėtų baigtis po maždaug dešimtmečio.

„Mes, galbūt, dar turime apie 10 metų, gal mažiau, nes dėl visuotinio atšilimo ištirpsta dar daugiau ledo, o šis greičiau „atskiedžia“ šiaurinę Atlanto vandenyno dalį“, – aiškino K.Tungas.

Kiti mokslininkai pripažįsta, kad Atlanto vandenynas atlieka reikšmingą vaidmenį, tačiau norint įsitikinti hipoteze apie jo srovių ciklus reikia ilgalaikių tyrimų.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(14)
(4)
(10)

Komentarai (0)