Palyginkime, kas pasikeitė: gamtos stichijos šiandien ir praėjusiame amžiuje  (0)

Pasibaigus vidurvasario karščiams visi laukė viesulų bangos, tačiau šiemet jie nebuvo tokie agresyvūs kaip ankstesniais metais. Tai vienoje, tai kitoje vietoje siautė vėjas, krito kruša, tačiau sinoptikų tai nestebino. Jų žiniomis, to ir reikėjo laukti.

Karščio rekordai

Tokia karšta vasara, kokia buvo šiemet, Lietuvoje būna retai, tačiau tai irgi joks stebuklas ir dar negalima daryti išvadų, kad klimatas keičiasi. Nusistovėjęs labai karštų orų laikotarpis su trumpa vienos dienos pertrauka rugpjūčio 1-ąją (tada aukščiausia oro temperatūra Lietuvoje nesiekė 30 °C) tęsėsi nuo liepos 24 iki rugpjūčio 12 dienos. Savo piką kaitra pasiekė rugpjūčio 3–4 dienomis, kai oro temperatūra visoje Lietuvoje buvo rekordiškai aukšta (32–36 °C). Beveik visose meteorologijos stotyse pasiekti arba viršyti tų dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai. Rugpjūčio 4 dieną Pagėgiuose buvo 36,5 °C, o Druskininkuose išmatuota net 37,1 °C temperatūra. Tai jau absoliutus rugpjūčio mėnesio Lietuvoje temperatūros rekordas, kuris iki šiol priklausė Šilutei (1992 metais buvo išmatuota 35,8 °C).

Kaip pranešė Lietuvos hidrometerologijos tarnyba, rugpjūčio 3 dieną karščiausia buvo Tauragėje – užregistruotas 36,8 laipsnių karštis, o Klaipėdos meteorologijos stotyje termometrai rodė pačią aukščiausią vasaros oro temperatūrą (36,6 °C) šiame mieste per visą stebėjimų laikotarpį (iki šiol buvo 34 °C). Tačiau absoliutus temteratūros rekordas dar nebuvo viršytas. Rekordų lentelėje užfiksuota, kad aukščiausia mūsų šalyje temperatūra – 37,5 °C karščio – buvo užfiksuota Zarasuose 1994 metų liepos 30 dieną.

Beje, Latvijoje rugpjūčio 4-ąją buvo užfiksuotas visų laikų aukščiausios dienos temperatūros šalyje rekordas – Ventspilio uostamiestyje termometrų stulpeliai pakilo iki 37,8°C. Orų kaitros rekordas buvo gerinamas du kartus. Rugpjūčio 3-iąją tame pačiame mieste temperatūra buvo pakilusi iki 36,9°C. Ankstesnė aukščiausia dienos temperatūra Latvijoje (36,4°C) buvo užregistruota pietrytiniame Daugpilio mieste 1943 metais.

Bet kur nepakabinsi

Dažnai žmonės stebisi, kodėl užfiksuotas tik toks rekordas, kai kieme esantis termometras ne kartą yra rodęs virš 40 laipsnių. Pasirodo ir oro termometrą reikia žinoti, kur kabinti. Jeigu jis kabės arti tamsios sienos, jis rodys daugiau laipsnių, jeigu ant jo užlis, jis rodys žemesnę oro temperatūrą.

Ypač skiriasi saulės apšviestų termometrų parodymai. Tam, kad termometras rodytų tikrą oro temperatūrą, jis turi būti apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių, pašalinių įkaitusių kūnų ir tiesioginio kritulių poveikio. Be to, pro termometrą turi laisvai cirkuliuoti oras. Kad žemės paviršiaus įšilimas tiesiogiai neveiktų, termometras turėtų būti įtaisytas dviejų metrų aukštyje nuo žemės paviršiaus. Tokių sąlygų laikantis, įrengus termometrą, jau būtų galima fiksuoti rekordus.

Siausdavo ir anksčiau

Sinoptikai sako, kad pasibaigus karščiams, prasidės audros. Seni žmonės tvirtina, jog anksčiau tokių dalykų Lietuvoje nebūdavę. Tačiau stebėjimai rodo, kad per pastaruosius kelis šimtus metų klimatas Lietuvoje praktiškai nepasikeitęs, todėl ir mūsų bočiai karžygiai turėjo žinoti apie griaunančią sūkurinio viesulo jėgą. Paprasčiausiai „prie Smetonos“ nebuvo televizijos ir greitų žurnalistų, todėl viesului praūžus, pavyzdžiui, prie Biržų mažai kas apie tai sužinodavo net Rokiškyje. Pavartęs sovietmečio spaudą korespondentas rado aprašytų įdomių istorijų. Deja, tuomet viskas vyko vadovaujant komunistų partijai, kuri viesulų nepripažino, todėl apie audrų nuostolius ir aukas buvo priimta skelbti viską sumenkinant ar net visai nutylint.

Pasvalio rajoną juodas viesulo piltuvas siaubė 1950 metų balandžio 24-ąją. Sovietiniai laikraščiai trumpai rašė, kaip 1967 metų rugsėjo 21-ąją Medininkų kaime nulijo kruša, o po to iš juodo audros debesies pasirodė viesulo rankovė, du kartus pasiekusi žemę ir nukėlusi stogus. 1974-ųjų liepos 26-ąją, maždaug 18 valandą, vėtra pakilo virš Kuršių marių ties Kintais. Pasiekęs sausumą sūkurys nušliaužė gyvenvietės link. Išrauta apie 20 pušų, sumaitota daržinė, nuskraidė namų kaminai.

Vienas stipriausių praėjusio amžiaus uraganų siautėjo 1981 metų gegužės 29-ąją Širvintose. Vėjas apgriovė Sviesto ir sūrių gamyklą. Melioracijos statybos valdybos technikos kiemą, smarkiai apgadino 15 namų, aplamdė dukart tiek automobilių. Vienas žmogus žuvo, keliolika sužeista. Vėjas apvertė 24 tonų traktorių!

Nuožmus škvalas

Vienas nuožmiausių ir daugiausiai žalos pridariusių škvalų nepriklausomos Lietuvos istorijoje siautė 2010-ųjų rugpjūčio 8 dieną. Tų metų liepos mėnuo pasižymėjo itin karštais orais, daugiau nei savaitę laikėsi aukštesnė nei 30 °C dienos temperatūra. Vėliau temperatūra kiek nukrito, bet rugpjūčio 6-7 dienomis oras vėl įkaito iki 35 °C. Keičiantis oro masėms, rugpjūčio 8-osios naktį (maždaug 3-5 valandomis) šalį užklupo nuožmus škvalas. Labiausiai nuniokotos buvo Alytaus, Kauno, Vilniaus apskritys, nors smarki audra užfiksuota ir pajūryje, ir Šiaulių apskrityje. Vėjas, kurio greitis vietomis viršijo 26 m/s, rovė ir laužė medžius, ardė namų stogus, vartė stulpus. Smarkiai žaibavo. Klaipėdoje buvo užlietas senamiestis.

Škvalo metu žuvo 4 žmonės: 3 žmonės žuvo ant palapinių užvirtus medžiams (prie Glūko ežero, prie Varėnio ežero ir Verbyliškėse prie Verknės), dar viena moteris žuvo Ginkūnuose, kai ant jos užvirto vėjo pakelta šėrykla. Griūvantys medžiai ir statiniai sužalojo dar bent 4 žmones, apgadino automobilius, kapines, namus. Daug kelių, ypač miškingose vietovėse tapo nepravažiuojami dėl užvirtusių medžių ir šakų. Medžiai vietomis buvo išvartyti ištisais plotais, Lietuvos generalinės miškų urėdijos duomenimis škvalo metu išversta apie 150 000 m³ medienos, audra pridarė nuostolių už 10 mln. litų. Be elektros liko apie 28 000 abonentų.

Nuo škvalo smarkiai nukentėjo Kaunas – ten vėjas nuniokojo Ąžuolyną, Panemunės šilą, Botanikos ir Zoologijos sodus, Petrašiūnų kapines, dėl nutrauktų laidų sekmadienį neišvyko dalis troleibusų. Kaune po audros vagys ėmė vogti nutrūkusius elektros laidus. Miestui tvarkyti surengta visuotinė talka.

Pivašiūnuose audra apgadino Pivašiūnų Švenčiausiosios Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčią ir jos šventorių.

Skraidė batutai

Dabar spauda, internetas parašo ne tik apie tokias audras, bet ir apie pačias mažiausias orų permainas. Kam nors ledukai darže nudaužė agurko žiedą ir tuoj pat internete atsiranda nuotraukos, net ir televizijos, vasarą pritrūkusios įvykių, gaudo net ir menkiausią informaciją, todėl žmonėms ir atrodo, kad klimatas labai sparčiai keičiasi.

Štai vieną dieną per pietus centriniame Palangos paplūdimyje nuo jūros tilto į šiaurinę pusę tarp pliažo kavinės „Mojo Lounge“ staiga kilęs stiprus viesulas pakėlė batutą, o šis krisdamas sunkiai sužalojo tris žmones, dar penki poilsiautojai patyrė lengvesnes traumas.

Vėjas didoką batutą pakėlė į maždaug 10 metrų aukštį. Aplinkui skraidė žmonių užtiesalai, rūbai, krepšiai. Vos keletą sekundžių trukęs viesulas staiga baigėsi, ir į orą pakeltas batutas nukrito ten, kur poilsiautojų buvo daugiausia. Žmonės stebėjosi, kad tokių „cūdų“ anksčiau nebūdavo, tačiau daugelis užmiršo, kad prieš dvejus metus pajūrį buvo užklupęs daug didesnis škvalas bei smėlio audra. Tuomet žmonės irgi sakė, kad tokios smėlio audros niekada nebuvo matę. Kai kurie audros metu Palangoje vėjo pakelti bei nunešti daiktai atsidūrė net Šventosios paplūdimyje.

Šiemet vėtra pašiurpino ir Raseinių rajono Kalnujų seniūnijai priklausančių Pašaltuonio, Trakinių, ir Šauklių kaimų gyventojus. Čia virto ne tik obelys, beržai, ąžuolai, bet ir pastatų dalys, skraidė stogai. Griūvantys medžiai sugadino šalia Pašaltuonio miškelio einančią 10 kilovoltų įtampos eletros liniją. Dėl to aplinkiniai kaimai maždaug parą neturėjo elektros.

Vilniuje Aukštuosiuose Paneriuose praūžęs škvalas ant trijų automobilių užvertė sidabrinę eglę. Kėdainių rajono Padargupių kaimo sodybą nusiaubęs viesulas suniokojo bityną. Dėl liūties ir vėjo savo koncertus praėjusį savaitgalį festivalyje „Karklė Live Music Beach“ turėjo nutraukti Ieva Narkutė, Justė Arlauskaitė-Jazzu ir Leonas Somovas. Karklės festivalį dvi paras su pertrūkiais merkė liūtys, palapinių miestelis skendo vandenyje, automobiliai klimpo purve.

Ir mokslas ne visagalis

Meteorologai sakė, jog nėra vieningos nuomonės, kaip susidaro viską įčiulpiantis viesulo piltuvas. Manoma, jog slenkant ciklonui, susidūrus milžiniškoms karšto ir šalto oro masėms, kartais pasitaiko, kad šie skirtingų temperatūrų sluoksniai ne maišosi, o užgula vienas kitą lyg sluoksniuotas pyragas. Jei šiltą orą užgula šaltas, kur kas sunkesnis oras, ši dvikova retai baigiasi taikiai – šiltas oras šauna į viršų lyg į vandenį panardintas ir paleistas teniso kamuoliukas. Dėl Žemės sukimosi nukreipiančios jėgos kylantis oro srautas įgauna sukamąjį judesį – štai jums ir tornado piltuvas.

Amerikiečių mokslininkas V. Rosovas mano, jog viesulą įsuka audras lydintys milžiniški debesų elektros krūviai. Japonų meteorologas Fudzita yra aptikęs, kad viesulus skatina pirma jų susidarančios labai galingos kelių kvadratinių kilometrų ploto žemyneigių oro srautų srovės. Tokia 80-100 kilometrų per valandą greičiu oro trauka žemyn, Fudzitos nuomone, sukelia aviacijos katastrofas, kurioms dažniausiai nebūna įmanoma rasti jokio logiško paaiškinimo, nes, skirtingai nei aukštyn orą traukiančio, aiškiai matomo viesulo piltuvo, žemyneigiai srautai būna nematomi.

Nesvarbu, kaip tai susidaro, tačiau sūkurinių viesulų jėga – kolosali. Pačiame piltuvo viduryje oras būna tiek praretėjęs, jog iš butelių iššaudo kamščiai, vištos lieka apipešiotos, o pastatai dėl slėgių skirtumo kartais tiesiog sprogsta. Paskaičiuota, jog vėjo greitis sūkurio viduryje kartais pasiekia neįsivaizduojamą 320-1300 kilometrų per valandą greitį! Kitaip neįmanoma paaiškinti, kaip kviečio šiaudas praduria centimetro storio lentą, pušinė lenta persmeigia medžio kamieną arba vėjas nuo bėgių nuverčia 20 traukinio vagonų. Lietuvos viesulų galia – kiek mažesnė.

Istorikai žino nepramanytų pasakojimų, kaip viesulai Europoje įsiurbdavo milžiniškus kiekius vandens, kuris kartu su žuvimis, medūzomis ar varlėmis išlydavo visai kitoje vietovėje. Labai retai, tačiau pavojingi viesulai susidaro ir žiemą – 1968-ųjų sausio 31-ąją per pūgą Jungo miestelyje (pietvakarių Švedija) nugriovęs tvartą, išvartęs telefono stulpus bei apipešiojęs namų stogus, viesulas įsisuko į ledo ritulio aikštelę, kur vyko varžybos. Vienos komandos vartininkas buvo kilstelėtas į orą ir, laimei, čia pat numestas. Sutrikusiems žiūrovams ant galvų pasipylė įvairių daiktų nuolaužos.

Mirtini tornadai

Kol kas niekur pasaulyje sinoptikai nepajėgūs tiksliai atspėti, kurioje vietoje susisuks pavojingasis uragano piltuvas – nuo pernelyg daug faktorių tai priklauso. Surinkę meteorologų duomenis orų spėjikai ir Lietuvoje numato artėjančias audras bei škvalus, tačiau irgi negali pasakyti, kur žaibuos, kur kris kruša, o kur susisuks viesulas. Specialistai pataria iš anksto nusipjauti aplink namus augančius persenusius bei silpnus medžius, nepatingėti sutvirtinti netvarkingus stogus, pasirūpinti žaibosauga, nes perkūnas – neatskiriamas viesulų draugas.

JAV, kur kasmet praūžia po 200, o kartais iki 800 (!) tornadų, patirtis rodo, jog saugiausia – slėptis rūsiuose. Ne vienas amerikietis prieš uraganą įlindo slėptis į savo namo rūsį, o po audros išlindo iš griuvėsių...

Beje, ir šiemet JAV – pietinėse ir vidurio valstijose – siautę smarkūs tornadai pareikalavo mažiausiai 37 žmonių gyvybių. Arkanzaso, Oklahomos valstijose tornadai griovė namus, vartė automobilius ir medžius. Arkanzase esančio Velonijos miestelio centras buvo visiškai sulygintas su žeme. Liko stovėti tik keli apgriauti pastatai, pratrūko dujų vamzdynai. Nuraminti šio miestelio gyventojų buvo atvykęs net JAV prezidentas Barakas Obama.

Vienas amerikiečių mokslininkas iškėlė idėją, kaip išvengti viesulų. Templo universiteto Filadelfijoje profesorius Rongjia Tao mano, kad 300 m aukščio ir iki 160 km ilgio barjerai galėtų sutrukdyti viesulams susidaryti, bet jo teorija sulaukė kritikos – kiti mokslininkai vadina ją „prastai sumanyta“.

Profesorius Džošua Vurmanas sakė: „Iš to, ką suprantu, jo koncepcija dėl to, kaip formuojasi tornadai, yra iš esmės ydinga. Meteorologai gūžiasi, kai išgirsta apie „karštos ir šaltos oro masių susidūrimą“. (Bet) viskas daug sudėtingiau“.

R.Tao įsitikinęs, kad trys didelės sienos sumažintų pavojų vadinamajai Tornadų alėjai, bet su juo nesutinkantys mokslininkai mano, kad bandymai atsikratyti viesulų nėra išeitis, kad perspektyvesnis dalykas būtų geresnės prognozės ir perspėjamosios sistemos.

Aut. teisės: TV3
TV3
Autoriai: Petras Ivanauskas

(7)
(2)
(5)

Komentarai (0)