Pasaulis keičiasi: ryškiausi globalūs 2014 metų pokyčiai, kuriuos lėmė klimato kaita  (0)

Norint apibūdinti praėjusius 2014 metus, reikėtų juos pavadinti pasaulinių rekordų klimato kaitoje ir stichinių įvykių gausa bei įvairove pažymėtais metais. Nors Lietuvoje praėjusių metų vidutinė oro temperatūra ir nepasiekė rekordo, dauguma mėnesių buvo šiltesni, nei nustatyta vidutiniškai.

Tačiau pasaulyje rekordų netrūksta. „2014 metus paskelbti ne tik karščiausiais nuo temperatūros registravimo pradžios, bet ir atnešusiais daugiausiai išskirtinių meteorologinių reiškinių visame pasaulyje, ypač karščio bangų bei potvynių“ , – pabrėžia atmosferos fizikos profesorė ir Grantamo instituto direktorė Joanna Haigha.

Lyg izoliuotose nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tik Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje bei Centrinėje Rusijoje neužfiksuota šiltesnė oro temperatūra, atvirkščiai, čia ji buvo net šiek tiek žemesnė nei įprastai, tačiau likusioje planetoje termometrai leipėjo nuo karščio. „Tai, ką matėme 2014 metais, atitinka tai, ko tikimės iš klimato kaitos. Rekordiniai karščiai kartu su liūtimis ir potvyniais sunaikino pragyvenimo šaltinius ir sugriovė gyvenimus“, – teigia pasaulio meteorologijos organizacijos generalinis sekretorius Michelis Jarraudas.

Prisimenant praėjusių 2014 metų klimato kaitos įvykius, drąsiai galima teigti, jog nuošaly neliko nė vienas planetos žemynas. Pasaulio meteorologijos organizacijos duomenimis, Ramiojo, Arkties, subtropikų šiaurinio ir vietomis pietinio Atlanto, Indijos vandenynuose užfiksuotos aukščiausios temperatūros istorijoje. Tai lėmė, kad Arkties vandenyno ledo kiekis praėjusiais metais pagal mažumą užėmė šeštą vietą nuo stebėjimo pradžios. Suprantama, karštis palietė ir sausumas.

Europa vis dar laukia mokslininkų patvirtinimo, kad oficialiai šie metai būtų paskelbti karščiausiais nuo tada, kai temperatūra pradėta registruoti. Jungtinei Karalystei 2014-ieji buvo didelių atlantinių audrų metai, čia jų sausio–vasario mėnesiais praūžė net 12. Be to, šiame regione žiema paskelbta drėgniausia per visą istoriją.

Klimato kaitos pasekmės jaučiamos ir Azijos žemyne. Dėl rekordiškai aukštos temperatūros Sibire praėjusiais metais buvo stebimas ryškus atitirpimas, kai kur ledų atskilimas prasidėjo net dviem savaitėmis anksčiau. O dėl šylančių arktinių Sibiro pakrančių amžinojo įšalo regione užfiksuota metano sprogimų. Rugsėjo mėnesį iškritęs lietus (305 mm) užliejo Indijos ir Pakistano žemes. Pagal orų svetainės wunderground.com spalio mėnesį sudarytą 2014 metų brangiausių stichinių nelaimių sąrašą Indija ir Pakistanas užima pirmąją vietą: tai didžiausi nuostoliai Indijos istorijoje – jie siekė net 18 milijardų dolerių. Kiniją alino sausros, o dėl praūžusio taifūno Ramasuno Kinijoje ir Filipinuose evakuota daugiau kaip pusė milijono gyventojų, nusinešta dešimtys gyvybių.

Australijos ir Indonezijos gamtą taip pat džiovino sausros, ypač rudens ir pavasario sezonais, kai teko atlaikyti ne tik ekstremalias karščio bangas, bet ir didžiulius gaisrus, o Ekvadoro ir šiaurės Peru regionas patyrė katastrofiškų potvynių. Dešimtmečius buvo svarstoma, kaip klimato kaita paveiks neįprastus, necikliškus Ramiojo vandenyno ekvatorinės dalies srovių pasikeitimus, gavusius El Ninjo pavadinimą. „Australijai tai gali reikšti, kad vasaros karščio bangos, kokias neseniai ir patyrė šalies pietryčiai, įgaus papildomą postūmį, jei sutaps su dideliu El Ninjo“, – sakė vienas iš autorių profesorius Matthew Englandas iš Klimato sistemos mokslo kompetencinio Australijos tyrimų tarnybos centro.

Ankoridžo mieste, Aliaskoje, temperatūra nė karto neužfiksuota žemiau nulio, o sausis paskelbtas visų laikų šilčiausiu. Karščio banga privedė prie šlapių, viską traiškančių griūčių. Dėl 11 laipsnių didesnės nei vidutinė temperatūros, kuri lėmė sniego stygį, Aliaskoje buvo atšauktos kelios šunų kinkinių varžybos, siekiant apsaugoti žiūrovus, kad šie neįlūžtų esant plonam upės ledui. Net du trečdaliai Šiaurės Amerikos rytinės dalies, atvirkščiai, išgyveno ilgalaikį kaustantį šaltį. Temperatūra buvo daugiau kaip 35 laipsniais žemesnė už vidutinę. Niujorko valstijos vakariniame Bafalo mieste praūžė istorinė pūga – per vieną naktį iškrito 1,8 m sniego. Atvirkščiai negu vakarų JAV – čia vyravo rekordiniai karščiai nuo 1895 metų ir tai buvo sausiausias trejų metų laikotarpis per 1200 metų.

Nuo kitų žemynų neatsiliko nei Pietų Amerika, kur Brazilija patyrė stiprius karščius, kaip ir Kalifornija, nei Pietų Afrika, kurioje karščio bangos siautėjo sausio mėnesį. Rekordiniai karščiai neaplenkė nė vieno žemyno. Belieka tikėtis, kad šiais metais klimato kaita atneš vėsesnius orus, nors mokslininkų prognozės vargu ar suteiktų daug vilties.

Aut. teisės: TV3
TV3

(28)
(2)
(26)

Komentarai (0)