Jūrų gudruoliai: ryklių gebėjimai nustebino mokslininkus  (0)

Iki šiol buvo manyta, kad būtent auksinės žuvelės geba įsiminti tam tikrus objektus ilgiausiai, maždaug tris mėnesius. Tačiau, kaip skelbia BBC.com, panašu, kad rykliai jas gerokai lenkia.

Šie vandenynų grobuonys gali išmokti atpažinti formas ir optines iliuzijas bei išlaikyti šią informaciją atmintyje maždaug metus.

Dr. Vera Schuessel iš Rheinische Friedrich-Wilhelms universiteto tyrinėjo pilkuosius katryklius, gyvenančius Indijos ir vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, kurie užauga maždaug iki 0,6 metro ilgio.

V. Schuessel doktorantė Theodora Fuss ėmėsi tirti šių ryklių jauniklius, atlikdama tris kognityvinius eksperimentus. Vėliau ji siekė patikrinti, kiek ilgai jie geba šią informaciją išlaikyti. Tyrimo rezultatai buvo publikuoti žurnale „Gyvūnų pažinimas“.

Formų matymas

Pirmiausia Theodora siekė išsiaiškinti, ar rykliai geba atpažinti ir įsiminti geometrines formas. Rezervuare uždarytiems rykliams buvo rodomas kvadratas ir trikampis. Keturi rykliai buvo mokomi atpažinti kvadratą ir kaskart tai padarę gaudavo maisto, kiti likę turėjo išmokti atpažinti trikampį.

Vėliau rykliams buvo rodomos optinės iliuzijos, kurias 1955 m. sukūrė G. Kanizsa. Šios iliuzijos tarsi apgauna žmogaus regėjimą ir žmogus regi formą, kurios kontūrai nėra nubraižyti. Mokslininkės nuostabai, rykliai daugeliu atvejų taip pat gebėjo atpažinti, kokia forma jiems yra vaizduojama pateikiant Kanizsa optines iliuzijas.

Maždaug po 50 savaičių rykliai vis dar gebėjo prisiminti, kokią formą reikia pasirinkti.

Apkvailinti ryklius – ne taip jau paprasta

Vėliau Theodora tyrinėjo, ar rykliai geba atskirti rombą nuo tuščiavidurio kvadrato, sudaryto iš įstrižai nubrėžtų linijų. Rykliai šią užduotį perkando net greičiau nei pirmąją.

Vėliau ji pateikė Müller-Lyer iliuziją, kuria siekiama išsiaiškinti, ar linijos ilgiui turės įtakos strėlių antgalių kryptis. Pasirodo, ryklių taip paprastai neapgausi, jie beveik visus kartus sugebėjo atpažinti, kada linijos yra vienodo ilgio, o kada jiems pateikiama ilgesnė linija nei kitos.

Taigi rykliai iš tiesų gali pasigirti puikia atmintimi, nors, kaip ir žmonės, ne visi vienodu tempu mokėsi ir ne visi praėjus metams prisiminė tai, ką buvo įsiminę eksperimentų metu.

Theodoros teigimu, kitas jos mokslinių tyrinėjimų tikslas – išsiaiškinti, kaip rykliai kaupia, išlaiko ir atgamina tam tikrus prisiminimus, nes apie tai žinių kol kas tikrai stinga.

Aut. teisės: alfa.lt

(22)
(1)
(21)

Komentarai (0)