Beveik kiekvienuose namuose – senos, giliai nugrūstos „tiksinčios bombos“ (Video)  (1)

Kartais net nesusimąstome, kad su šiuolaikinėmis technologijomis mūsų gyvenime atsiranda ir vis daugiau grėsmių. Kai nusprendžiame įsigyti naują kompiuterį, išmanųjį telefoną ar kitą įkraunamą įrenginį, ką įprastai darome su senu, savo laiką jau atidirbusiu prietaisu? Kartais jam suteikiamas „antrasis šansas“, tačiau neretai techniškai pasenę prietaisai tiesiog atgula stalčiuje, sandėliuke, garaže ar rūsyje, nes „išmesti gaila“... „gal kada prireiks“. O be reikalo!

Vienas šių įrenginių technologinis aspektas sulaukia palyginus mažai mokslininkų bei ekspertų dėmesio. Ir ne tik dėl to, jog jis kelia potencialią žalą žmogaus sveikatai, bet gali lemti ir ypač rimtų padarinių mūsų turtui ir apskritai aplinkai.

Šiuo konkrečiu atveju kalbama apie daugelyje mobiliųjų įrenginių naudojamas ličio pagrindu sukurtas jonų bei polimerų baterijas, kurios neteisingai eksploatuojamos gali sukelti grėsmingų padarinių jums, jūsų turtui ir aplinkiniams.

Kodėl ličio baterijos tampa grėsme?

Ličio pagrindu sukurtos baterijos yra plačiai paplitusios įrenginiuose, kadangi jų pagaminimo kaštai yra nedideli, jos pasižymi nedideliu svoriu ir santykinai didele talpa. Tačiau jose panaudotos medžiagos neretai gali sukelti chemines reakcijas, lemiančias savaiminį užsidegimą ar net sprogimą.

Pagrindine tokio reiškinio priežastimi yra laikomas vadinamasis nevaldomas temperatūros augimas, kurio metu susidaro tam tikras uždaras ciklas.

Apie ličio jonų baterijas paklaustas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorius Artūras Jukna teigė, jog „nuo 1986 metų, kai pasirodė pirmieji ličio jonų pagrindu veikiantys elementai, pastebėta, jog ličio metalo anodas elemente gali lemti ypač didelę elektros energijos galią, tačiau ilgainiui elektrodų paviršiuje susiformuoja metaliniai dendritai, kuriems prasiskverbus per anodą ir katodą skiriančią, elektrolitui pralaidžią pertvarą susidaro trumpasis elektrinis elemento jungimas, lemiantis staigų elemento temperatūros augimą ar net ličio elektrodo išsilydymą, degių dujų išsiskyrimą ar sprogimą“.

Kartais tokios nevaldomos cheminės reakcijos įvyksta dėl nenumatytų priežasčių, tačiau itin dažnais atvejais dėl ličio pagrindu pagamintų baterijų savaiminio užsidegimo yra kalti patys žmonės, kurie neteisingai naudoja šias baterijas ar jas panaudoję laiko netinkamomis sąlygomis.

Kas lemia ličio baterijų užsidegimą?

Mokslininkai ir ekspertai perspėja, jog ličio pagrindu pagamintos baterijos gali užsidegti ar sprogti dėl įvairių priežasčių.

Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai baterijos būna mechaniškai pažeidžiamos jas numetant ant kieto pagrindo – tokiu atveju ličio baterijose esanti speciali membrana tarp katodų ir anodų sutrūksta ir sukelia trumpą sujungimą.

Dar blogesnis atvejis, kai mechaninio pažeidimo metu baterijoje esantis elektrolitas ima reaguoti su oru, o tai, savaime suprantama, lemia žaibišką cheminę reakciją ir drastiškai kylančią temperatūrą, dažniausiai besibaigiančią ličio baterijos sprogimu.

Tarp teigiamo ir neigiamo baterijos polių esanti membrana taip pat gali būti pažeidžiama esant drėgnam mikroklimatui ar tiesioginiam kontaktui su vandeniu.

Dar viena iš priežasčių, kodėl ličio baterijos gali tapti liepsnos fakelu ar sprogstančia petarda, tai netinkamas jos eksploatavimas. Ličio pagrindu sukurtos baterijos gali būti netinkamai įdedamos į mobiliuosius įrenginius ir lemti trumpą elektros sujungimą pačioje baterijoje.


Taip pat netinkamai įdiegtų ličio baterijų įkrovimas gali lemti jos temperatūros didėjimą, kuris, kaip jau buvo ne kartą minėta, gali tapti nelaimės priežastimi.

„Baterijos nekeltų grėsmės, jei ličio elementų vartotojai neviršytų baterijos iškrovos ir įkrovos srovės koeficiento. Kuo mažesnį iškrovos bei įkrovos koeficientą taikysime savo mėgstamame elektroniniame prietaise esančio ličio elemento, tuo elementas mums ilgiau tarnaus ir būsime saugūs. Paprastai tokios sąlygos užtikrinamos naudojant gamintojo rekomenduotus elementų įkrovos elektrinius kroviklius bei nominalios elektrinės įtampos šaltinius įkrovikliams maitinti“, – kalbėjo prof. A. Jukna.

Senoms ličio baterijoms namuose ne vieta

Tikriausiai daugelis gerai pagalvoję prisimins, jog savo namuose, rūsiuose ar garažuose turi sukaupę kolekciją senų ir jau nebenaudojamų mobiliųjų telefonų, kompiuterių, fotoaparatų ar kituose įrenginiuose naudojamų baterijų, kurios pagamintos ličio jonų ar polimerų pagrindu.

Net jei turite baterijų, kurios yra išimtos iš šiandieninių išmaniųjų telefonų, būtų klaidinga galvoti, jog jos pagamintos pagal inovatyvias technologijas ir nekelia grėsmės jūsų ar jūsų aplinkos saugumui. Taip, derėtų sutikti, jog tikimybė joms užsidegti ar sprogti yra mažesnė, tačiau potenciali rizika vis tiek išlieka.

Didžiausią grėsmę kelia vienoje vietoje laikomas didesnis baterijų skaičius, kuris sukrautas drėgmės turinčiose patalpose, tokiose kaip jūsų name esantis rūsys. Tiesa, sandėliuojamoms panaudotoms ličio baterijoms savaime užsidegti ar sprogti be jokios priežasties tikimybės beveik nėra. Realesnis pavojus kyla nebent jas mechaniškai pažeidus ar sušlapinus.

Anot prof. A. Juknos, „tik intensyvios elektrinės įkrovos ar iškrovos režimu, t. y. esant elektrinės įkrovos bei iškrovos koeficientui didesniam nei 0,7, elemento viduje gali susidaryti elektriniai trumpikliai, vartotojams sukeliantys rūpesčių. Tačiau, siekiant saugaus sandėliavimo nesaugiai eksploatuotų ličio elementų, reiktų juos visiškai išelektrinti“.

O geriausias būdas apsisaugoti, kaip priduria VGTU profesorius A. Jukna, panaudotus elementus išmesti tik į specialius konteinerius, kur jie neterš aplinkos ir galės būti gamintojo perdirbti, panaudojant senuose elementuose esančias medžiagas.

Derėtų nepamiršti, jog pagal LR Aplinkos apsaugos įstatymą yra apibrėžtos išeikvotų baterijų ir akumuliatorių tvarkymo taisyklės. Remiantis jomis, Lietuvos gyventojai turi galimybę panaudotas ličio baterijas priduoti į buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo punktus ar išmesti į degalinėse, prekybos centruose, baterijomis ir akumuliatoriais prekiaujančių bei naudojančių įmonių teritorijose ir patalpose esančius specialiai tam skirtus konteinerius.

Aut. teisės: alfa.lt
Autoriai: Marius Monkevičius

(46)
(9)
(37)

Komentarai (1)