Kas nutinka suvalgytam maistui: įdomiausi faktai apie virškinimą  (0)

Tai, kas atsitinka maistui, kai jį suvalgome – klausimas, apie kurį galvojame retai. Tačiau iš šio straipsnio apie visą virškinimo procesą galite sužinoti daugiau.

Vos atsikandate maisto, jį ima skaidyti seilėse esantys fermentai. Seilės ima gamintis jau tada, kai pagalvojate apie maistą. Tačiau maisto skaidymas – ne vienintelis jų tikslas. Per dieną burnoje išsiskiria iki litro seilių.

Seilės yra panašios į kraują be raudonųjų kraujo kūnelių. Jose yra dantis stiprinančio kalcio, tokių hormonų kaip estrogenas ir testosteronas bei natūralaus, už morfiną stipresnio nuskausminamojo opiorfino.

Tai paaiškina, kodėl po valgio nebe taip skauda gerklę. Yra įvairių tyrimų, įrodančių, kad opiorfinas turi antidepresantų savybių. Atsirado nauja teorija, kad šis nuskausminamasis iš dalies atsakingas už pavalgius jaučiamą pasitenkinimą.

Seilės taip pat apsaugo burną nuo daugybės blogųjų bakterijų – jose yra baltymų mucinų, kurie tarsi tinklu padengia dantis ir dantenas.

Šis mikroskopinis tinklas pagauna bakterijas, kai jos dar nėra padarę jokios žalos.

Tačiau miegant seilių gaminasi mažiau – būtent todėl dauguma po nakties junta gerklė skausmą arba nemalonų kvapą iš burnos.

Per 8 valandas be seilių burnoje susikaupia daug mikrobų, todėl itin naudinga dantis valytis ir prieš miegą, ir ryte.

Dantų valymasis vakare sumažina bakterijų kiekį burnoje, o ryte išvalo po nakties atsiradusius mikrobus.

Seilių susidarymą ryte stimuliuoja maistas arba dantų higienos produktų naudojimas.

Didkepsnis virškinamas 6 valandas

Kai maistas patenka į skrandį, sienelės ima jį vartyti į visas puses, kad produktas susivirškintų.

Šie skrandžio judesiai paskatina ir žarnyno judėjimą. Visas jo turinys slenka tolyn, kad atsirastų daugiau vietos. Būtent todėl suvalgę didelį patiekalą užsimanome į tualetą.

Skrandis maistą stengiasi sutrinti į mažesnes nei 2 mm skersmens daleles ir tik tada leisti joms patekti į žarnyną. Tačiau jei maistas prastai sukramtytas ir jo gabaliukai yra didesni, šis procesas užtrunka ilgai ir ne visada skrandžiui įveikiamas. 

Paprastiems angliavandeniams, pavyzdžiui tortui ar cukrui, sutrinti reikia maždaug 2 valandų.

Baltymai ir riebalai skrandyje išlieka daug ilgiau. Skrandis didkepsnį virškinti gali net 6 valandas. Būtent todėl angliavandenių kupinas maistas mus pasotina greičiau, bet sotumo jausmas po riebaus patiekalo išlieka ilgiau.

Baltymų virškinimui reikia daugiau energijos. Mes intuityviai suprantame, kokį maistą virškinti lengviau, todėl kepsnys atrodo skanesnis už žalią mėsą.

Jei nurytume žalią kiaušinį, jam skrandyje atsitiktų tas pats, kaip keptuvėje. Jo baltymas pasidarytų nepermatomas, o trynio spalva taptų pastelinė. Jei po tam tikro laiko tarpo išvemtume šį žalią kiaušinį, pamatytume, kad jis atrodo panašiai į kiaušinienę. Baltymai į keptuvės karštį ir skrandžio rūgštį reaguoja panašiai.

Virškinimo sultys – kaip skalbimo milteliai

Plonoji žarna būna nuo 3 iki 6 metrų ilgio. Tai – sunkiausiai dirbanti virškinamojo trakto dalis.

Joje yra daug raukšlių, kad paviršiaus plotas būtų didesnis – tai padeda įsisavinti maisto medžiagas. Jei nebūtų plonosios žarnos raukšlių, ji būtų 18 metrų ilgio.

Virškinimo sultyse yra tų pačių medžiagų, kaip ir skalbimo milteliuose: virškinamųjų fermentų ir riebalų tirpiklių. Skalbimo milteliai efektyviai pašalina dėmes, nes jie tarsi suvirškina bet kokias skalbiniuose esančias riebias, turinčias baltymų ar cukraus medžiagas. Procesui padeda skalbimo mašinos būgno sukimasis. Plonojoje žarnoje viskas vyksta panašiai.

Virškinimo sultys suskaido angliavandenius, baltymus ir riebalus. Baltymus ir angliavandenius įsiurbia žarnos sienelėse esančios kraujagyslės ir nugabena į kepenis.

Kraujas į pagrindinę kraujotakos sistemą patenka tik tada, kai kepenys sunaikina visas jame esančias pavojingas medžiagas. Maistingų medžiagų prisotintas kraujas teka tiesiai į širdį, o iš ten pasiekia visas organizmo dalis.

Glikogenas sudeginamas pirmiausiai

Cukraus molekulės gali būti susijungę grandinėse – tokios dalelės yra duonoje, makaronuose ir ryžiuose randami angliavandeniai.

Virškinamojo trakto fermentai kaip žirklės šias grandines padalina į atskiras molekules.

Skrebučiuose esantis cukrus suvirškinamas gana greitai, tačiau viso grūdo duona – lėčiau. Taip yra todėl, kad joje esančios cukraus molekulių grandinės sudėtingesnės.

Paprasto cukraus nereikia taip ilgai virškinti, jis gali patekti tiesiai į kraują.

Jei suvalgome per daug cukraus, organizmas jį sandėliuoja ilgų, sudėtingų glikogeno grandinių forma.

Glikogeno atsargos netrukus išnaudojamos – vos tik imame bėgti ar atliekame sunkias užduotis. Būtent todėl mitybos ekspertai teigia, jog norintys sulieknėti turėtų sportuoti bent valandą – glikogenas sudeginamas pirmiausiai.

Riebalai, kitaip nei kitos maisto medžiagos, negali patekti į kraują. Jie netirpūs vandenyje, todėl jų molekulės užkimštų žarnyno kapiliarus.

Riebalai pasisavinami per limfagyslių sistemą. Limfagyslės perneša skysčius bei imuninės sistemos ląsteles.

Jomis po valgio tiesiai į širdį teka nedideli riebalų lašeliai. Jie į kepenis patenka tik vėliau, kai širdis juos ten nuvaro.

Kodėl pavalgę jaučiame nuovargį

Viena iš priežasčių, kodėl pavalgę jaučiamės apsnūdę – tai, kad smegenys išskiria cheminių pasiuntinių, kurie stimuliuoja už nuovargį atsakingas smegenų dalis.

Nuovargis nėra gerai, kai turime dirbti, tačiau jis naudingas plonajai žarnai. Ji geriau funkcionuoja, kai esame atsipalaidavę.

Tai reiškia, kad dauguma energijos skiriama virškinimui, o ne kitiems procesams.

Skrandis ima gurgti, kai esame išalkę, tačiau valgykite tik tada, kai tarp patiekalų yra pakankamai ilgas laiko tarpas.

Praėjus maždaug valandai po to, kai plonoji žarna suvirškino maistą, girdite pilvo gurgimą – garsų, banguojantį pilvo raumenų susitraukinėjimą. Jo metu maisto likučiai iš skrandžio išstumiami į žarnyną, todėl skrandis lieka tuščias ir švarus.

Užkandžiavimas sustabdo šį procesą.

Nuolatinis užkandžiavimas reiškia, kad nelieka laiko skrandžio išsivalymui. Tai – viena iš priežasčių, kodėl kai kurie mitybos ekspertai teigia, jog tarp patiekalų turi būti 5 valandų pertrauka, tačiau nėra jokių mokslinių tyrimų, įrodančių, jog šis intervalas teisingas.

Dauguma žmonių klysta, kai sako, jog jiems skauda skrandį. Šis organas yra daug aukščiau, nei mano dauguma – jo viršus yra po kairiuoju speneliu, o apačia kiek žemiau dešiniojo šonkaulio.

Kiek kartų einame tuštintis?

Storoji žarna – vieta, kurioje apdorojamas plonosios žarnos nesuvirškintas maistas. Šie likučiai apdirbami per 16 valandų.

Storoji žarna iš maisto išskiria tokius mineralus kaip kalcis. Jie gali būti pasisavinami tik šioje dalyje.

Storojoje žarnoje yra bakterijų, kurios padeda gaminti dujas. Įdomus faktas – tai, kad alkoholis šių bakterijų skaičių gali padidinti net 1000 kartų. Būtent todėl po linksmos nakties ryte gali laukti nemalonus kvapas.

Vidutinis laikas, kurį maistas praleidžia organizme – 1 diena. Kai kurie žmonės viską suvirškina per 8 valandas, kiti trunka 3 su puse dienos.

Storąją žarną sudaro trys dalys. Kai einame tuštintis, pašaliname trečiosios – paskutinės – dalies turinį. Ši dalis ir vėl prisipildo iki kitos dienos.

Daugumai žmonių užtenka tuštintis kartą per dieną, tačiau kai kurie gali tuštintis ir du ar tris kartus.

Tris ketvirtąsias išmatų sudaro vanduo – taip yra todėl, kad jas būtų lengviau išstumti. Trečdalį kietosios dalies sudaro organizmui nebereikalingos bakterijos.

Kitas trečdalis – daržovių skaidulos, kurių neįmanoma suvirškinti. Likusią dalį sudaro medžiagos, kuriomis atsikratyti nori organizmas, pavyzdžiui vaistų, dažiklių ar cholesterolio likučiai.

Parengė Dorotėja Noreikaitė

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(81)
(2)
(79)

Komentarai (0)