Jei išsipildys varlių orų prognozė, sulauksime didelių bėdų  (0)

Sakoma „čia Lietuva, čia lietūs lyja“, bet ar tikrai?

Tyrimų duomenys atskleidė, kad per pastaruosius dešimtmečius mūsų šalyje dėl klimato kaitos padaugėjo trumpalaikių sausrų. Perspėjama, kad ateityje tokių sausrų vystymuisi sąlygos bus dar palankesnės. Be to, sausras gali prognozuoti ir gyvūnai.

Anot specialistų, varliagyviai šiais metais prognozuoja sausą vasarą. Klimatologai sako, kad didėja sausrų tikimybė. O jiems antrina ir varliagyvių specialistai, sakydami, kad šiemet varlių elgsena žada sausrą. O tai bloga žinia sodininkams ir daržininkams. Reikės daug laistyti. Priešingu atveju derlius bus menkas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Valiukas Vilniaus universitete apgynė disertaciją „Sausrų ir sausų laikotarpių Lietuvoje analizė“, kuri ir atskleidė duomenis apie sausras.

Mokslininkas teigė, kad kalbant apie sausras, reikėtų pradėti nuo to, kad egzistuoja keletas sausrų tipų. Meteorologinė sausra (kai ilgą laikotarpį kritulių kiekis mažesnis nei vidutinis), žemės ūkio sausra (kai vandens yra per mažai, kad būtų galima pasiekti vidutinius pasėlių derlius), hidrologinė sausra (kai vandens atsargos vandens telkiniuose sumažėja daugiau nei statistinis vidurkis).

„Mes Lietuvoje dažnai šnekame ir suprantame sausrą per žemės ūkį, mūsų šalyje taip parengti ir teisiniai aktai, numatytos išmokos žemdirbiams ir viskas yra tik apie tai. Tačiau kalbant meteorologiniu požiūriu tai nėra svarbiausias dalykas“, - sakė D. Valiukas.

Specialisto teigimu, meteorologiniu požiūriu per paskutinį penkiasdešimtmetį kritulių kiekis didėjo, tačiau trumpalaikių, po mėnesį trunkančių, vasaros sausų skaičius taip pat išaugo. „Panašios tendencijos numatomos ir ateityje.

Nepaisant to, kad neprognozuojama kritulių skaičiaus mažėjimo, trumpalaikių vasaros sausrų skaičius turėtų išaugti. Tai susiję su klimato kaita, nes didelis kritulių kiekis iškrenta per trumpą laiką, pavyzdžiui, vieno lietaus metu gali iškristi viso mėnesio norma, o tuomet seka periodas be kritulių. Todėl bendras kritulių kiekis neatitinka realios situacijos“, - teigė D. Valiukas.

Pasak klimatologo, pačios stipriausios sausros Lietuvoje buvo per paskutinius du dešimtmečius. Praeitame šimtmetyje stipriausios sausros buvo 1992 ir 1994 metais. O jau šiame amžiuje didžiausios sausros įvyko 2002 ir 2006 metais. Pašnekovo nuomone, žemdirbiai turėtų patys saugotis nuo sausrų. „Lietuvoje yra sausrų galimybė, todėl ūkininkai turėtų būti pasiruošę. Tai nėra labai dažnas reiškinys, toks jis nebus ir ateityje, nors tam tikros sąlygos jam vystytis bus dar palankesnės. Todėl reikėtų naudoti įvairias priemones, kad tokiais laikotarpiais galima būtų drėkinti laukus“, - aiškino D. Valiukas.

Pavojus miškams


Disertacijos autoriaus teigimu, ateityje sąlygos bus palankesnės tik trumpalaikėms sausroms vystysis ir nedažnės ilgesnių sausų periodų: „Be to, nors mums skamba keistai, žiemą irgi gali būti sausra, jeigu nėra kritulių. Meteorologinė sausra būdinga ne tik vasaroms, pavyzdžiui, juk būna besniegių žiemų. Tačiau žiemomis sausros nedažnės.“

Specialistas įspėja apie sausrų keliamus pavojus: „Didžiausias sausrų pavojus susijęs su miškų gaisringumu, nes tokiais periodais jis labai išauga. Tačiau, žinoma ir čia viską lemia daugybė faktorių, nes 90 proc. miškų gaisrų yra susiję su žmogaus veikla. Be to, šilti orai paskatina ir rekreaciją: visi nori važiuoti iš miestų į miškus ir tokiu atveju pavojus dar labiau išauga.“

Mokslininkas pasakojo, kad trumpalaikė sausra turi trukti bent mėnesį, kad ją galėtumėme pavadinti sausra, jei ji trunka trumpiau, nėra pasiekiamas sausros kriterijus. „Kol kas neaišku, kaip bus šią vasarą. Mes patys prognozių nesudarinėjame, tačiau remiantis Europos ir JAV duomenimis, kritulių turėtų būti mažiau nei įprasta. Tačiau ar bus sausra turėtume spręsti jau pasibaigus vasarai, nes turime sulyginti visus tų pačių laikotarpių mėnesius.

Bendrai kalbant, sausra yra nuokrypis nuo normos, tačiau kritulių nebuvimas dar nereiškia sausros, nes tokiu atveju dykumoje visuomet būtų sausra, o taip nėra. Tačiau kalbant apie šios vasaros prognozes, sakyčiau, kad greičiausiai sausros nebus“, - teigė D. Valiukas.

Varlės prognozuoja sausrą


Anot Veisiejų regioninio parko vyr. ekologės Irmos Maciulevičienės, artėjančią sausrą gali nujausti ir varliagyviai. „Ne pirmus metus stebiu varliagyvius, pernešinėju juos per kelią, todėl pastebiu tendencijas. Šis pavasaris buvo nenormalus: tai atšyla, tai atšąla, ir vasaros normalios kol kas nėra, todėl viską stebiu pagal varliagyvių intensyvumą. Šiais metais jų migravo mažiau, kadangi, ko gero, jie nujautė, kad išdžius tie vandens telkinukai, kuriuose jie neršdavo“, - pasakojo I. Maciulevičienė.

Anot specialistės, iš varlių elgsenos galima spręsti, kad ši vasara turėtų būti sausa: „Praeitais metais buvo daugiau įvairiausių varlių: smailesnukių, pievinių, o šiais metais stebėjau daugiau rupūžes.“  Ekologė pasakojo, jog šie metai apskritai yra keisti: „Kiekvienais metais darau ir augalų monitoringą, todėl galiu pasakyti, kad įprastai viskas tokiu metu būdavo jau peržydėję, o šiais metais dar tik žydi, šiais metais viskas smarkiai vėluoja.“

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos katedros laborantas Tadas Bujanauskas taip pat pritarė, kad varliagyviai kai ką nujausti gali. „Tyrimuose nustatyta, kad varliagyviai gali jausti kryptį, į kurią pusę yra vanduo, jausti drėgmę. Ar varliagyviai jaučia, koks bus ateinantis sezonas, aš nesu tikras, tačiau, manau, kad jie iš tiesų gali kažką nujausti. Varliagyviams pavasarį yra itin svarbus sniegas, o šiais metais sniego dangos beveik nebuvo, reiškia pavasarį beveik nebuvo vandens, nebuvo susidariusių laikinų balų, kuriose įprastai jie gali neršti“, - aiškino T. Bujanauskas.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
Autoriai: Birutė Davidonytė

(20)
(2)
(18)

Komentarai (0)