Kodėl „Žemės dvynės“ atradimas teikia vilčių rasti nežemišką gyvybę? (Video)  (0)

NASA mokslininkai praėjusią savaitę pranešė atradę „Žemės dvynę“ – planetą Kepler 452b, kuri panašiausia į mūsiškę iš visų 1030 atrastų egzoplanetų.“ Kepler 452b yra Gulbės žvaigždyne ir nuo mūsų nutolusi per 1400 šviesmečių.

Šios planetos atradimas kelia klausimą: ar šioje planetoje egzistuoja ar kažkuriuo ankstesniu metu joje egzistavo gyvybė? Astronomai kol kas negali atsakyti į šį klausimą, tačiau ši planeta turi labai jaudinančių ypatybių, rašo Businessinsider.com.

Tinkama žvaigždė

Žvaigždės, aplink kurias skrieja planetos, būna skirtingų dydžių ir temperatūrų. Yra žvaigždžių milžinių, kurios už mūsų Saulę didesnės keletą tūkstančių kartų ir kurios gyvuoja palyginti trumpą laiką. Nepanašu, kad aplink tokias žvaigždes galėtų skrieti gyvybę turinčios planetos.

Kitoje spektro pusėje yra labai mažos ir šaltos žvaigždės, kurios už mūsų Saulę gyvena milijardus metų ilgiau ir kurios gali neturėti pakankamai energijos, jog planetose galėtų atsirasti gyvybė. Be to, tokios žvaigždės yra per šaltos. O Kepler 452b žvaigždė priklauso tai pačiai žvaigždžių šeimai kaip ir mūsų Saulė. Iš esmės ją galima vadinti vyresniu mūsų žvaigždės pusbroliu.

Kepler 452b nuo savo žvaigždės nutolusi tinkamu atstumu – 93 mln. mylių ir joje gali egzistuoti vanduo. Kol kas NASA negali pasakyti, ar Kepler 452b yra vandens, tačiau jos atstumas nuo žvaigždės yra gyvybės zonoje, dar vadinamoje „Blondinių zonoja“ (Goldilocks zone), kurioje temperatūra nei per šilta, ne per šalta, kad galėtų egzistuoti vanduo. O jei yra vanduo, labai didelė tikimybė, kad planetoje bus ir gyvybė.

Laikas

Tačiau vanduo nėra šimtaprocentinis gyvybės garantas. Yra ir kitų svarbių parametrų, tokių kaip planetos egzistavimo laikas. Mokslininkai mano, kad pirmosios gyvybės užuomazgos Žemėje pasirodė maždaug prieš 3,5-3,8 mlrd. metų. Tai reiškia, kad iki pusės milijardo metų mūsų planeta buvo negyvenama dykynė.

Astronomų komanda Kepler 452b amžių gali nustatyti apskaičiuodama jos žvaigždės amžių. Pasak jų, žvaigždės amžius šiuo metu yra maždaug 6 mlrd. metų – 1,5 mlrd. metų daugiau nei mūsų Saulei. Tai, pasak NASA „Ames“ Tyrimų centro „Kepler“ duomenų analitiko ir tyrimo vadovo Jono Jenkinso, leidžia daryti džiuginančias išvadas.

„Pagarbią baimę keliantis faktas, kad ši planeta 6 mlrd. metų praleido žvaigždės gyvenamojoje zonoje, – sakė J. Jenkinsas. – Tai yra pakankamas metas ir galimybė planetos paviršiuje atsirasti gyvybei.“

Planetos dydis

Didelės planetos, kaip Jupiteris ar Saturnas, taip pat ir dauguma už Saulės sistemos ribų esančių planetų (egzoplanetų), yra per didelės, kad jose galėtų egzistuoti gyvybė. Tai yra milžiniški kamuoliai dujų atmosferos.

Iš to, kokias žinias yra sukaupę astronomai, žinome, kad planeta turi būti maža, jog galėtų turėti kietą paviršių. Tokia ir yra Kepler 452b.

Mokslininkų komanda nustatė, kad Kepler 452b yra maždaug 60 proc. didesnė nei Žemė. Palyginus su kitomis planetomis, Kepler 452b yra gana maža ir gali būti uolinga. Tai geros žinios, nes gyvybė turi turėti pagrindą.

Uolingas paviršius – ne vienintelis privalumas

Kuo ilgesnis gyvenamoje zonoje esančių planetų amžius, tuo jos darosi karštesnės. Kai kurie planetų mokslininkai mano, kad po kurio laiko mūsų žvaigždė taps tokia karšta, kad sukels šiltnamio efektą ir visi mūsų planetos paviršiuje esantys vandenynai išgaruos, taigi išnyks ir gyvybė. Tačiau, nors naujoji atrasta planeta yra senesnė nei Žemė, ji gali būti geresnės „formos“.

„Kadangi planeta yra 60 proc. didesnė nei Žemė, jos masė maždaug penkis kartus didesnė nei Žemė, o tai suteikia papildomą apsaugą nuo šiltnamio efekto dar 500 mln. metų“, – teigia planetą atradę mokslininkai.

Jeigu Žemė būtų tokio pat dydžio kaip ir Kepler 452b, gyvybė mūsų planetoje turėtų potencialo egzistuoti bent keliais šimtais milijonų metų ilgiau.

Atsakymai – ne taip greitai

Tačiau pirmasis dalykas, kurį turi sužinoti mokslininkai – ar planetoje egzistuoja vanduo. Kad ir kokių nuostabių atradimų jau yra padaręs „Kepler“ teleskopas, kad sužinotume, ar Kepler 452b egzistuoja vanduo, turėsime laukti naujos kartos teleskopų – galbūt dešimtmečius, kol galėsime pasakyti, ar už mūsų Saulės sistemos esančios planetos turi vandens.

Kol kas ir mūsų sistemoje yra vietų, kuriose gali būti dideli kiekiai vandens – Saturno palydovas Enceladas arba Jupiterio palydovas Europa. Manoma, kad abiejuose juose po paviršiuje esančiu ledu yra dideli kiekiai vandens. Tam, kad šiuose vandenyse galėtų būtų gyvybė, ji turėtų gebėti atlaikyti ir itin atšiaurias sąlygas. Yra ir galimybė, kad mes Marse giliai po jo paviršiumi rasime mikrobų gyvybę.

Aišku viena: atradę Kepler 452b mokslininkai aptiko ir dar vieną pretendentą nežemiškai gyvybei.

Aut. teisės: 15min.lt

(163)
(157)
(10)

Komentarai (0)

Visi šio ciklo įrašai