Paaiškėjo, kas 1812 m. Vilniuje pražudė Napoleono karius  (0)

Daugiau nei 3 tūkst. Vilniuje rastų Napoleono armijos karių palaikų cheminė analizė parodė, nuo ko mirė iš Rusijos po nesėkmingo mūšio bėgantys kariai.

Kaip rodo Centrinės Floridos universiteto archeologų tyrimas, jie žuvo daugiausia iš bado.

Daugiau nei 600 tūkst. Napoleono kareivių, tarp kurių buvo ir lietuvių, 1812 m. sausį puolė Maskvą, tačiau pasiekus Smolenską gyvų buvo likę vos 41 tūkstantis. Kariai traukėsi į Vakarus, kirto Beresinos upę ir atvyko į Vilnių. Manoma, kad 20 tūkst. iš jų Vilniuje mirė nuo hipotermijos, bado ir šiltinės, o jų palaikai buvo metami į masines kapavietes, rašo „Forbes“.

Rasti karių ženkliukai byloja, jog jie buvo iš 40 skirtingų Napoleono pulkų. Mažiausiai 3 269 karių palaikus vienoje tokioje kapavietėje 2001 m. atrado archeologas Rimantas Jankauskas.

Mokslininkai atliko kelias naujas analizes norėdami išsiaiškinti karių kilmę ir mirties priežastis. Centrinės Floridos antropologijos studentės Serenela Pelier ir Sammantha Holder, vadovaujamos bioarcheologės Tosha'os Durpas, iš palaikų mėginių atliko stabilių izotopų analizę.

Siekiant nustatyti karių kilmę buvo naudojami deguonies izotopai, o anglies ir azoto izotopai panaudoti nustatant mitybą. Deguonies izotopai biosferoje skiriasi priklausomai nuo drėgmės, atstumo iki jūros ir aukščio virš jūros lygio. Taigi juos išmatavus buvo galima sužinoti, kokioje geografinėje vietovėje žmogus gyveno.

Ištyrus devynių žmonių palaikus (aštuoni vyrai ir viena moteris) nustatyta, kad nė vienas jų nebuvo iš Lietuvos – didžioji dalis kilę iš Vakarų Europos.

Taip pat buvo atlikta ir 73 kapavietėje rastų vyrų ir trijų moterų stabilių anglies ir azoto izotopų kaulų analizė. Jie taip pat gali parodyti angliavandenių kiekį mityboje, o azoto – baltymų sudėtį. Nustatyta, kad dauguma kareivių prieš mirtį valgė augalus.

Dabar Napoleono kariai palaidoti Antakalnio kapinėse.

Centrinės Floridos universiteto tyrimo nuorodą rasite čia.

Aut. teisės: 15min.lt

(26)
(2)
(24)

Komentarai (0)