Kas nutiktų, jei milžiniška kometa rėžtųsi į Saulę? (Video)  (2)

Didžioji dauguma kometų, kurios pasikėsina į Saulę ir bando prie jos prisiartinti, dažniausiai tiesiog pasitinka itin niūriomis spalvomis papuoštą likimą. Jos išsilydo.

Tačiau iki šiol mokslininkams pavyko užfiksuoti tik mažų gabaritų (kosminiais masteliais) kometas, kurios bando priartėti prie Saulės.

Tuo metu naujausi moksliniai skaičiavimai rodo, kad pakankamai didelė kometa, įsirėžusi į Saulę, galėtų sukelti rimtų padarinių, užsibaigiančių sprogimu.

Per pastaruosius metus NASA Saulės ir heliosferos observatorija pastebėjo tendenciją, kad prie Saulės priartėja maždaug po 3 ar daugiau kometų kiekvieną savaitę. Deja, joms nepavyksta pernelyg arti priskrieti prie Saulės.

„Jei jūs esate sniego gniūžtė, tuomet tikriausiai bandysite išvengti skrydžio į Saulę“, – kalbėjo Karlas Battamsas, NASA ekspertas.

Tačiau dėl kometų tirpsmo nėra kaltas išorinis Saulės sluoksnis, vadinamasis Saulės vainikas, su plazmos pliūpsniais. Saulės vainikas nors ir yra labai karštas, tačiau per plonas kaip išorinis Saulės sluoksnis ir nesugeba perkelti pakankamai karščio į Saulės išorę.

Vietoje to intensyvi ir akinanti Saulės radiacija skverbiasi į kosmosą ir priartėjus kometai ją tiesiog sunaikina.

Tačiau mokslininkų nuostabai pastaruoju metu stebimos kometos sugeba vis labiau priartėti prie Saulės paviršiaus nei bet kada anksčiau.

Dar 2011 metais kometa Lovejoy sugebėjo praskrieti pro išorinį Saulės sluoksnį (Saulės vainiką). 2014 metais tokį „žygdarbį“ pakartojo kometa ISON. Tačiau nei pastaroji, nei Lovejoy nesugebėjo padaryti rimtesnės žalos artimiausiai Žemės žvaigždei.

Mokslininkų komanda, vadovaujama Johno Browno, astronomo iš Škotijos, apskaičiavo, kad kometos masė turi siekti maždaug 10⁹ kilogramų, kad ji sugebėtų pasiekti viršutinius Saulės atmosferos sluoksnius. Toks svoris yra maždaug 100 kartų mažesnis už ISON ir Lovejoy kometų mases.

Tačiau, jei dar didesnė kometa sugebės priartėti pernelyg arti, Saulės generuojama gravitacinė jėga privers kometą padidinti savo greitį, pasiekiantį net iki 600 kilometrų per sekundę.

Tokiu greičiu skriejanti kometa gali tiesiog susiploti kaip blynas dar prieš pat sprogimą, išlaisvindama ultravioletinę spinduliuotę ir rentgeno spindulius, kurie yra matomi ir iš Žemės planetos.

Kometos sprogimas sugeneruotų tiek energijos, kiek jos sugeneruoja iš Saulės vainiko ištrūkęs galingas magnetinis pliūpsnis, tačiau visa tai įvyktų daug mažesnėje teritorijoje.

„Tai kaip bomba, paleista tiesiai į Saulės atmosferą“, - teigė J. Brownas. Įspūdingą pagreitį įgavusi kometa netgi galėtų priversti išorinį Saulės žiedą suskambėti kaip varpą, palydimą Saulės drebėjimų, teigia mokslininkas.

Tačiau mokslininkams iki šiol vis dar nepavyko užfiksuoti tokio dydžio kometų, kurios pasikėsintų į Saulę. Galbūt toks įvykis gali pasitaikyti tik vieną kartą per visą amžių.

Aut. teisės: alfa.lt

(26)
(1)
(25)

Komentarai (2)