Kaip sukurti dirbtinę gravitaciją atvirame kosmose (Video)

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Nojus 2015-08-04 10:09
Turiu pasakyti ,kad Einšteinas nieko "nenuraukė" apie gravitaciją,bet labai mėgo papliurpti ta tema.
bahuriux 2015-08-04 10:44
Ar tu neapsiraminsi? Enšteinas nuraukė apie gravitacija ir kitus dalykus labiau nei betkas iki jo ir netgi po jo.
SaMaras 2015-08-04 11:16
Turiu pasakyti kad pats nenurauki nieko o tik pliurpi.. ir ką? Skirtumas tas kad Alberto kažkas klausė, nors irgi ne iš pradžių.. bijau kad tamsta ir užsilenks taip nieko ir neįtikinęs kad yra kitaip..
AAA000 2016-06-12 14:14
Siaip straipsnis klaidina. Nera 100% irodyta, kad gravitacija sukuria butent mase ir del jos atsirandanti gravitacine trauka. Sitas dalykas kolkas tik teorija. Tiesiog labiausiai ispopuliarinta Niutono ir siuo metu yra vyraujanti. Labai daug kosminiu misiju suzlugo del to, nes gravitacines ribos nesutapdavo su apskaiciuotomis pagal objekto mase... Irodyta tik kad judejimas pastoviu pagreiciu sukuria poveiki analogiska gravitacijai. Bet pats mechanizmas, del ko taip ivyksta iki siol nezinomas. Kas tai paaiskins - bus tukstantmecio protingiausias zmogus . O gal net ir visu laiku --------------- Asmeniskai man itikinamesne atrodo teorija, kad gravitacija sukuria kosmoso pletimosi slegis, o kuno mase tera tik filtras, kuris pristabdo ta slegio poveiki. Si teorija bent jau paaiskintu ir gravitacijos del pagreicio mechanizma.
Dvigubas nulis 2016-06-12 14:30
Net akys raibsta nuo prirašytų nesąmonių. Patarčiau grįžti į septintą klasę, kuomet pradedama mokyti fizikos, nes iš pranešimo akivaizdu, kad net septintokų lygio netempiama.
kestutisz 2016-06-12 18:59
"labai daug"? konkrečiau? Ten kur sovietai vis į Marsą nepataikydavo ar nepradėdavo tinkama kryptim skristi tai nesiskaito, ne Enšteinas dėl to kaltas
AAA000 2016-06-12 21:35
Jei matosi daug "nesamoniu", prasom ivardint konkreciai bent dvi "nesamones". Turetu buti juk nesunku ta padaryt, nes Jums akivaizdu
Dvigubas nulis 2016-06-12 22:38
Jeigu tai yra teorija, tai prašom duoti nuorodas į matematinį modelį, pagrįstą stebėjimais.
AAA000 2016-06-12 23:16
Del 1, kiek skaiciau Merkurijaus orbita duoda paklaidas ir ta pastebejo dar net Niutono laikais. Ta prasme yra gavitacinio poveikio itaka, kuria pastebejo ir aprase Niutonas. Bet ne 100%, ir kuo objektas mazesnis - tuo labiau nepatikima priklausomybe. Vadoveliuose to neraso. 2, pats neskiri teorijos nuo hipotezes ar desniu. Teorijos ir hipotezes yra vos ne sinonimai, tiesiog teorijos turi kazkokiu praktiskai atliekamu eksperimentu, kurie sutampa ar duoda pliusu teorijai - bet vistiek jos galutinai neirodo. O hipotezes - tiesiog plikos teorijos. O desnis turi but 100% pagristas bet kokiu atveju. Taip kad Niutono gravitacine teorija, o ne desnis - nes mes nezinom kas is tikro yra gravitacija. Tik matom poveiki, ir tiek. To irgi neraso vadoveliuose. 3. Neitema isvis. Ten irgi pritemta matematiskai, irgi Niutono lygyje, bet bent jau nesitituluoja "reliatyvumo desniu", vat uz tai jau verta gerbt Einsteina, nes suprato kad nezino 4. To ir neginciju. 5. Ta Philae misija ir yra zlugusi, paskraide aplink ir nesugebejo su zondu nusileist. niekuo nesiskiria nuo to kai rusai i Venera zondus mete ir dauze. 6. Skaiciau apie tai wiki, tos dvi teorijos is Niutono laiku, tiesiog Niutono teorija surinko daugiau balsu, ir ja dabar i vadovelius kisa kaip desni. Niekam tai neidomu, nors Niutono laikais kure ir matematinius modelius. Ta alternatyvi teorija vadinasi "Lesazo" . Dabar tiesiog skaiciuoja "pagal Niutona" ir tiek, aiskina ,kad mases kruva sukuria gravitacija - nors sitai neirodyta. Ir abi vienodai matematiskai teisingos nes yra is esmes vienas ir taspac, skiriasi tik poveikio vektoriaus kryptis.
Dvigubas nulis 2016-06-12 23:43
Vis dar laukiu nuorodų. Tiek apie Philae neteisingą nusileidimą, tiek apie „labai daug“ misijų, kurios žlugo dėl neteisingų gravitacinių maneverų skaičiavimų, tiek apie tą mistinę teoriją su slėgiu. Kol kas beveik viskas tik paistalų lygyje, nesugebant pateikti elementarių faktų.
Niemand 2016-06-13 13:14
Yra 100 proc. įrodyta, kad gravitaciją sukuria ne masė, o energija ir impulsas Einšteino gravitacijos lauko lygtis atrodo taip: https://en.wikipedia.org/wiki/Einstein_ ... tical_form Tas ženkliukas T su indeksais dešinėje pusėje yra energijos-momento tenzorius, analogiškas masei Niutono versijoje, bet aprašantis ne masę, o energiją ir jos srautą (masė šiaip irgi viena iš energijos rūšių): https://en.wikipedia.org/wiki/Stress–energy_tensor#Identifying_the_components_of_the_tensor Pvz., įrodyta, kad tokios pat masės rutulio gravitacija skiriasi priklausomai nuo jo sukimosi greičio ir elektrinio krūvio.
AAA000 2016-06-14 00:33
Kurgi ne. Sukure du ciuvakai dvi teorijas ir matematiskai apjunge. Nei viena nepaaiskina gravitacijos esmes, bet uztat viena teorija matematiskai irodo kita ir atvirksciai
Niemand 2016-06-14 13:18
Mokslas kalba matematikos kalba ir viską paaiškina matematinėmis formulėmis. Nagrinėjamu atveju Einšteino lygtis šios dienos duomenimis idealiai paaiškina gravitaciją, t.y. leidžia žinant visus reikalingus parametrus nustatyti gravitacinį lauką bet kokiam taške. Niutono lygtis yra Einšteino lygties supaprastinta forma, ji nėra idealiai tiksli, bet pakankamai tiksli praktiniais tikslais. Pvz, palydovų ir pan. orbitos dažniausiai skaičiuojamos pgl Niutoną, nes paprasčiau, o tikslumo su kaupu pakanka (jei nelendi labai arti saulės). Einšteino lygtis žmonių kalba reiškia, kad gravitacija yra erdvėlaikio geometrija, kurią lemia energijos pasiskirstymas bei jos dinamika ir kuri lemia kūnų trajektorijas. Tam tikra prasme erdvėlaikis (geometrija, gravitacija) ir energija (įskaitant kūnus) yra tiesiog skirtingi to pačio reiškinio aspektai.
AAA000 2016-06-14 20:41
Rasai kaip is vadovelio Tik yra smulki beda - visa sita Niuton-Ensteiniska matematines ekstrapoliacijos fignia visiskai nepaaiskina kas yra gravitacija Mokslo tikslas yra suprasti ir isisavinti zinias. Siuo atveju net nepajudeta is vietos...