Džiugus pasiekimas: mokslininkai rado būdą pailginti gyvenimo trukmę 60 proc.  (1)

Po 10 metų darbo siekiant identifikuoti genus, atsakingus už senėjimą, mokslininkai sudarė 238 genų sąrašą, kurį laboratorijos aplinkoje pašalinus iš mielių genomo, jų gyvavimo trukmę pavyko reikšmingai padidinti, rašo sciencealert.com.

Jeigu tuos pačius tyrimo rezultatus pavyktų atkartoti ir su žmonėmis – o tai visai įmanoma, mat daugelio mielių biocheminių procesų grandinės ir su jais susiję genai egzistuoja ir aukštesnėse gyvybės formose – gali būti, kad ir žmonės galėtų senti kur kas lėčiau.

Mokslininkai nustatė, kad tam tikromis sąlygomis mielių gyvavimo trukmė padidėdavo net 60 procentų. „Šis tyrimas senėjimą vertina viso genomo kontekste ir suteikia mums pilnesnį senėjimo sąvokos vaizdą. O taip pat tyrimas sukūrė pagrindą apibrėžti visą procesų, lemiančių organizmo senėjimą, tinklą“, – sakė Bucko Senėjimo tyrimų instituto (JAV) prezidentas ir generalinis direktorius Brianas Kennedy, vadovavęs ir tyrimui.

Bendradarbiaudami su Vašingtono universiteto mokslininkais, Bucko instituto specialistai ištyrė maždaug 4700 mielių atmainų raidą – visos jos viena nuo kitos skyrėsi pavienio geno pašalinimu. Mokslininkai skaičiavo kiekvienos atmainos ląstelių kiekį, taip matuodami tos atmainos dauginimuisi tinkamą gyvenimo trukmę bei stebėjo, kiek dukterinių ląstelių galėjo pasigaminti iš motininės ląstelės.

„Turėjome prie mikroskopo prijungtą adatėlę ir šia adatėle po kiekvieno dalijimosi atskirdavome dukterines ląsteles nuo motininės, o tuomet skaičiuodavome, kiek kartų motininė ląstelė pasidalindavo. Nuolat buvo dirbama keliais mikroskopais“, – apie tyrimo procesą sakė B. Kennedy.

Ir nors darbas buvo labai kruopštus bei ilgai trunkantis, jo rezultatai – džiuginantys. Mokslininkai identifikavo 238 genus, kurių pašalinimas ilgindavo individualių atmainų gyvavimo trukmę. Nedidelę dalį šių genų mokslininkai jau „pažinojo“ ir iki tyrimo pradžios, tačiau 189 genai su senėjimo procesu buvo susieti pirmą kartą. Dėl to jų sudarytas mielių senėjimo mechanizmų vaizdas kol kas yra pats išsamiausias.

Gali būti, kad mielių gyvenimo trukmė skaitytojų per daug nedomina, tačiau tyrimo rezultatai gali lemti ne tik mielių, bet ir žmonių ilgaamžiškumo didėjimą. Žvelgiant iš genetinės perspektyvos, duonos tešlą keliančios ir alų brandinančios ląstelės turi ganėtinai daug bendrų bruožų su daugialąsčiais gyvūnais.

„Beveik pusė genų, kurie, kaip nustetėme, yra susiję su senėjimu, yra išlikę ir žinduoliuose. Teoriškai, bet kuris iš šių genų galėtų būti terapinis taikinys siekiant ilginti gyvenimą. Dabar tereikia išsiaiškinti, kurie iš šių taikinių yra tinkamiausi“, – sakė tyrimo vadovas.

O jei mokslininkams pavyks išsiaiškinti, kurie žmogaus genai iš tiesų lengviausiai pasiduoda manipuliacijoms siekiant pailginti gyvenimo trukmę, teorinė tyrimo svarba gali būti milžiniška. Ypač jeigu įvertintume kai kurių genų šalinimo efektyvumą.

Tyrimą aprašančioje publikacijoje, kurią spausdino žurnalas „Cell Metabolism“, tvirtinama, kad pašalinus geną LOS 1 mielių gyvenimo trukmė padidėdavo net 60 procentų. LOS 1 dalyvauja baltymų konstravimo procese, tačiau jis yra susijęs ir su dviem genais, kurie savo ruožtu susiję su kalorijų poreikio ribojimu ir DNR pažaidų kontrole.

„Jau kurį laiką buvo žinoma, kad kalorijų vartojimo ribojimas didina ilgaamžiškumą. DNR pažaidų kontrolė taip pat sietina su senėjimu. Gali būti, kad LOS 1 kažkokiu būdu jungia šiuos skirtingus procesus“, – sakė B. Kennedy.

Aut. teisės: delfi.lt

(25)
(4)
(21)

Komentarai (1)