Mokslininkai nustatė, kaip mus veikia mirties kvapas  (0)

Žuvusio gyvūno audiniai išskiria nemalonų kvapą, kuriame yra putrescino – cheminio junginio, susidarančio dūlėjimo procesų metu mirusio organizmo audiniuose yrant sočiosioms rūgštims. Naujausio tyrimo rezultatai byloja, kad ne tik gyvūnai, bet ir mes, žmonės, tą kvapą užuodžiame ir intensyviai reaguojame.

"Tai – pirmieji tokie tyrimų rezultatai, iliustruojantys, jog cheminė medžiaga putrescinas instinktyviai interpretuojamas kaip grėsmės, pavojaus signalas, - rašo vienas iš tyrimo autorių, Kento universiteto psichologas Arnaud Wismanas. – Iki šiol cheminių grėsmės signalų buvo aptikta beveik vien tik kūno išskiriamo prakaito sudėtyje."

"Mokslininkai dar neišsiaiškino, kodėl mums patinka ar nepatinka koks nors kvapas. Mokslininkai dar nežino, kaip kvapas paveikia mūsų emocijas, prioritetus ir nuostatas. Todėl buvo sunku priimti sąlygą, kad kvapas gali gąsdinti", - samprotauja A. Wismanas.

Vis dėlto gyvūnijos pasaulyje kvapas yra fundamentalus išlikimo veiksnys, o įvairių tyrimų rezultatai byloja, jog putrescinas veikia kaip galingas chemosensorinis signalas, skatinantis gyvūną pulti teritorijon arba jos vengti. Žmonės į grėsmes reaguoja analogiškai – mūsų organizmas, pajutęs grėsmės signalą, taip pat pasiruošia kautis arba trauktis.

Nors vyrauja įsitikinimas, kad dažniau pasirenkama alternatyva kautis, minėto tyrimo autoriai yra linkę manyti, kad žmonės dažniausiai elgiasi kaip tik priešingai – yra linkę trauktis nuo grėsmės šaltinio. Mat jau yra atlikta tyrimų, parodžiusių, jog susitikę grėsmingą nepažįstamąjį žmonės dažniausiai instinktyviai mėgina trauktis, o agresyviai elgtis (įskaitant ir žodinę, ir fizinę agresiją) ar pulti pradeda tik tada, kai trauktis nebūna galimybės.

Apžvelgę daugybę jau atliktų kvapo ir agresyvumo tyrimų, A. Wismanas su kolegomis nusprendė patikrinti, kokią įtaką žmonių elgesiui darytų gyvūnų pasaulyje toks įtakingas dirgiklis kaip putrescinas.

Savanoriai dalyvavo keturių eksperimentų serijoje, kurių metu buvo stebimas putrescino poveikis. Kai kuriuose eksperimentuose tiriamieji buvo informuoti, kad bus naudojamas putrescinas, o kai kuriuose eksperimentuose – ne.

Atlikus eksperimentus ir apibendrinus rezultatus paaiškėjo, kad putrescinas, lyginant su kitais dviem kvapais, sužadina didesnį priešiškumą. Įdomu tai, kad į amoniako grupės kvapus ir į neutralios grupės kvapus tiriamieji reagavo daugmaž panašiu intensyvumu. O štai net ir trumpalaikis kontaktas su putrescinu akivaizdžiai padidindavo  budrumą ir pasiruošimą kautis arba trauktis.

"Tiriamieji dažniausiai nežinodavo putrescino poveikio jų elgesiui, nes žmonės nežino, kas tai yra ir nesieja su mirtimi ar baime", - atkreipia dėmesį A. Wismanas.

Tyrimo autoriai pabrėžia: pirmąkart aptikta, jog vieno cheminio junginio kvapas gali būti suvoktas kaip pavojaus signalas ir santykinai greitai keisti žmogaus elgesį. Iki šiol buvo žinoma, kad tokį poveikį gali sukelti prakaito kvapas.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(20)
(0)
(20)

Komentarai (0)