Šalis, kurios keliuose jau važinėjai 66 tūkst. elektromobilių  (8)

Norvegijos eksperimentas pripratinti gyventojus prie elektromobilių veikia – maždaug penktadalis parduodamų naujų transporto priemonių yra elektromobiliai. Kodėl? Todėl, kad valstybė dosniai remia jų savininkus, rašo „The New York Times“.

Berit Nordgarden su savo vyru Eivindu Tellefsenu buvo tiesiog įsimylėję savo elektrinį automobilį „Nissan Leaf“. Bet elementas, kurio užtekdavo 85 mylioms, buvo nepakankamas net trumpoms savaitgalio išvykoms su vaikais į kaimą.

Dėl to pora įsigijo antrą automobilį – „Tesla Model S“ prabangų sedaną su triskart talpesne baterija. Tai yra geriausias automobilis rinkoje. Tačiau jis buvo itin brangus – kainavo net 87 tūkst. dolerių.

Automobilis būtų neįperkamas šeimai, jei ne dosni Norvegijos valstybės parama, kuri yra teikiama, siekiant šalyje skatinti elektromobilių pirkimą.

„Jeigu nebūtų jokių paskatų, mes negalėtume įpirkti tokio automobilio. Mes turbūt būtume pirkę jau naudotą „Škoda“, – sakė E.Tellefsenas.

Pora kartu su tūkstančiais kitų norvegų dalyvauja vyriausybės programoje, kuri yra skirta sumažinti vairuotojų priklausomybę nuo iškastinio kuro. Taip pat siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

VW taršos leidimų skandalas atkreipė dėmesį į didelę Europos priklausomybę nuo dyzelinių variklių. O Norvegija tuo metu tapo pavyzdžiu, kaip galima skatinti gyventojus sėsti prie elektromobilių vairo.

Kol kas Norvegijoje elektromobiliais važinėjasi vos 2 proc. vairuotojų. Tačiau tai yra dvigubai daugiau nei Nyderlanduose. Be to, elektromobilių rinka auga daug greičiau nei bet kur pasaulyje – penktadalis parduodamų naujų automobilių yra elektromobiliai.

Skeptikai klausia, ar Norvegijos programa apsimoka, ar tai yra efektyvus būdas sumažinti taršai. Sakoma, kad kitose valstybėse jos net nebūtų įmanoma pritaikyti. Bet Norvegijoje ji vis tik veikia.

Norvegijos bandymas pereiti prie elektromobilių dar yra įdomus tuo, kad šalis yra viena didžiausių pasaulio naftos ir gamtinių dujų išgavėjų. Ji taip pat turtinga sraunių upių, kurios leidžia itin daug elektros pasigaminti būtent hidroelektrinėse.

Dėl to Norvegijos elektra yra švari ir sąlyginai pigi, taigi papildomas impulsas naudoti elektromobilius.

Šalininkai sako, kad elektromobiliai yra labai svarbūs pereinant prie mažai taršios ekonomikos, nes yra efektyvesni nei konvencionalūs automobiliai. Elektromobiliai 60 proc. energijos perduoda į ratus, o įprasti automobiliai perduoda vos 20 proc. ir daugiau energijos iššvaisto šilumai.

Politikas Larsas Andreas Lunde sako, kad tam, jog būtų pasiekti klimato srityje užsibrėžti tikslai, reikia, kad daug automobilių būtų elektriniai. Kadangi jie yra brangūs, valstybė turi skirti jiems paramą.

Buvo skaičiuojama, kad, remiant elektromobilių pirkimą dešimtmetį, iki 2017 metų pabaigos Norvegijos keliais jau turėtų važiuoti 50 tūkst. tokių automobilių. Tačiau tas skaičius jau buvo pasiektas balandį, o iki rugsėjo išaugo iki 66 tūkst., neskaičiuojant 8 tūkst. hibridinių „Toyota Prius“.

Norvegija nusprendė netaikyti elektromobiliams mokesčių, kurie yra vieni didžiausių pasaulyje, įskaitant 25 proc. pardavimo, taip pat registracijos mokesčius. Šie mokesčiai, priklausomai nuo automobilio svorio, variklio dydžio, taršos sudaro apie 12 tūkst. dolerių.

Populiariausias elektromobilis Norvegijoje pastaruosius mėnesius yra „Volkswagen e-Golf“, tačiau visų laikų populiariausiu Norvegijos elektromobiliu galima tituluoti „Nissan Leaf“. „E-Golf“ „pusbrolis“, standartinis dyzelinis „Golf“ automobilis, kainuoja apie 40 tūkst. dolerių. Panašiai sukomplektuotas „e-Golf“ po mokestinių lengvatų kainuoja apie 31 tūkst. dolerių.

Švedijoje, kur nėra tokių lengvatų, paprastas „Golf“ kainuoja apie 30 tūkst. dolerių, o elektrinis – 40 tūkst. dolerių.

Elektromobilių vairuotojai taip pat nemoka parkavimo, tiltų ir tunelių mokesčių, jiems nekainuoja įprastai labai brangus persikėlimas keltu. Visiškai pakrauti bateriją kainuoja vos kelis dolerius.

Aut. teisės: 15min.lt

(32)
(5)
(27)

Komentarai (8)