Netikėtas grybų dygimo bumas: kiek jis dar tęsis?  (0)

Dzūkijoje gyvenanti Kamilė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasigyrė suradusi puspilnę pintinę voveraičių ir išrovusi vieną kitą baravyką. Ji stebisi tokiu laimikiu ir klausia, ar ne keista, kad tokį vėlyvą rudenį dar dygsta vertingi grybai. Mokslininkams nuostabos tai nesukėlė ir jie paaiškino, kiek laiko miškuose dar galėsime surasti grybų.

Taip pat feisbuke suradome ir grybautojos Danutės patalpintų surastų grybų nuotraukų. Moteris lapkričio 11 dieną iš miško parsinešė nemažai voveraičių ir kelis baravykus. Vis dėlto Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius tokiais laimikiais nė kiek nesistebėjo. Anot jo, pirmieji šalčiai dar nereiškia grybų sezono pabaigos.

 „Nežinau dėl kokių priežasčių yra laikoma, kad grybų sezonas lapkričio mėnesį jau pasibaigęs. Gal dėl to, kad jau nebe supirkinėjami grybai? Taip, žinomiausių ir populiariausių rūšių grybų kiekis tokiu metu jau sumažėja iki minimumo, bet dygti ir augti po šalnų ar atšalimų vėl atšilus orams dauguma jų, ypatingai tie, kurie auga vėlyvą rudenį, nenustoja. Aišku, ne kiekviename miške. O ir tuose, kur auga, jie pasirodo tik tam tikrose vietose. Panašiai kaip ir pirmieji baravykai, voveraitės ar kiti valgomi grybai“, - tikino mokslininkas.

Jo teigimu, voveraitės iš miško artimiausiu metu dar tikrai nepasitrauks. Kol stipriau nepašals ir nepasnigs, uolūs grybautojai jų galės prisirinkti. O taip pat J. Kasparavičius pridėjo, kad kartais šie grybai dygsta ir žiemą, atlydžio metu.
„Voveraitės tinkamose vietose labai nedideliais kiekiais paprastai dera iki pastovių šalčių ar sniego. Tačiau, jei šalčiai būna trumpalaikiai, atšilus orams ir nutirpus sniegui vėl gali pasirodyti. Todėl jos gali labai negausiai derėti atskirose vietose net ir sausio mėnesį, o gal net ir ilgiau. Jeigu tik būtų šilta besniegė žiema, nesusidarytų įšalas“, - kalbėjo mikologas.

Kaip aiškino J. Kasparavičius, baravykų dar galima rasti, bet jų derlius vis labiau mažėja. Jie kaip voveraitės vėstančių orų taip lengvai netoleruoja.

„Tikriniai baravykai teoriškai irgi gali augti iki užšąlant arba iki pirmo sniego. Tokių istorijų senesnėje literatūroje galima aptikti nemažai. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje jie taip dera ne kiekvienais metais. Tai yra pastovių šalčių ar sniego dažniausiai jie nebe sulaukia. Na, o lapkričio viduryje rasti vieną kitą baravyką dar tikrai nėra joks stebuklas“, - teigė mokslininkas.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
Autoriai: Tomas Janonis

(13)
(1)
(12)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: