Lapkričio dangaus dovana – ilgai lauktas kometos pasirodymas (1)
Danguje žibės ryškiausios vakaro žvaigždės, jo platybes skros leonidų meteorai. Šį mėnesį patogu stebėti Urano planetą ir Katalinos kometą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lapkričio vakarais pirmosios sužimba šviesiausios žvaigždės – melsvoji Vega, švytinti vakaruose link horizonto bekrypstančiame Lyros žvaigždyne, gelsvoji Kapela, matoma šiaurės rytuose, Vežėjo žvaigždyne, ir gelsvai baltas Altayras, pasirodantis pietvakariuose, jau pradėjusiame leistis Erelio žvaigždyne.
Baltą šviesą skleidžiantis Denebas bus į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Gulbės žvaigždyne, oranžinis Aldebaranas – rytuose, Tauro žvaigždyne. Aplink jį išsidėstęs nepakartojamas žvaigždžių spiečius, kartu su rausvuoju Aldebaranu sudarantis ant kairiojo šono pavirtusios V raidės pavidalo ženklą, – Hiadės.
Aukščiau virš jo – padrikasis Tauro žvaigždžių spiečius Plejados, dar vadinamas Sietynu. Pastebėta, kad Sietynas lapkričio naktimis dangumi juda panašiai kaip vasaros dienomis Saulė. Tad ilgomis lapkričio ir gruodžio naktimis Sietynas seniau tarnaudavo kaip geras laikrodis.
Žinota: jei Sietynas kyla į viršų – tai laikas prieš pusiaunaktį, kai pakyla aukščiausiai – vidurnaktis, o kai jau leidžiasi – greitai pradės aušti. Geru laikrodžiu laikyti ir Grįžulo Ratai. Mat šiuo metų laiku Grįžulo Ratų „diršlius“ (rodiklis) vakare būna nukrypęs į vakarus, vidurnaktį – į šiaurę, o paryčiui – į rytus.
Jupiteris su Mergelės žvaigždėmis teka po vidurnakčio apie 1 val. 30 min. ir beveik visą naktį matomas aukštai pakylančiame Liūto žvaigždyne. Kasdien kildamas vis aukščiau Jupiteris šviesėja, o mėnesio pabaigoje jis pasieks net –2 ryškį. Tada ir pro mėgėjišką teleskopą Jupiterio pusiaujyje nesunku bus įžiūrėti dvi tamsias debesų juostas, perskirtas šviesesnės srities.
Marsas, daug kartų blausesnis už Jupiterį, su Mergelės žvaigždynu virš rytų horizonto iškopia maždaug apie 3 val. nakties. Venera-Vakarinė, žibėdama neįtikėtinai ryškiai, paskui blausųjį Marsą išnyra paryčiais, apie 4 val.
Uranas, ne taip paprastai pastebimas kaip kitos penkios plika akimi matomos Saulės sistemos planetos, šį mėnesį bus nesunkiai surandamas aukštai iškylančiame Žuvų žvaigždyne.
Ši Saulės sistemos planeta milžinė iš Žemės matoma kaip 5,3–5,5 ryškio žalsvos spalvos skritulėlis tuomet, kai atsiduria opozicijoje, t.y. arčiausiai Žemės. Spalio mėnesį opoziciją pasiekusią 5,7 ryškio planetą nesunku bus rasti stebint pro žiūronus arba net ir plika akimi. Ieškoti reikės apie 2 laipsnius žemiau 4,3 ryškio Žuvų žvaigždės Epsilon. Saturnas ir Merkurijus glūdės Saulės spinduliuose.
Lapkričio žvaigždėto dangaus vaizdą pagyvins gražus leonidų meteorų srautas, pasirodantis kasmet Žemei praskriejant pro Temple’io-Tutley kometos uodegos kosminėje erdvėje paskleistų dulkių juostą.
Srauto pagausėjimo metu šiemet buvo tikėtasi pamatyti apie 15–20 meteorų per valandą. Žinoma, kad kas 33–34 metus kyla leonidų lietūs. Meteorų srautai vadinami meteorų lietumi arba audra, kai per minutę sužimba daugiau nei 1000 meteorų. Itin įspūdingi leonidų lietūs buvo pastebėti 1698, 1799, 1833, 1866 ir 1966 metais.
Lapkričio pabaigoje tarp žvaigždžių bus galima susirasti ir ilgai lauktą uodeguotąją viešnią – Katalinos kometą C/2013 US10 (Catalina). Paskutinę lapkričio savaitę ji bus Mergelės žvaigždyne, netoli Mergelės Lambdos, pro kurią ji ir praskries lapkričio 27 d. rytą, vos per 0,1 laipsnio. Pranašaujama, kad ši kometa lapkritį gali pasiekti net 4-ąjį ryškį, tuomet būtų matoma ir plika akimi.
