Žavinti ir erzinanti lytinių santykių magija: tai pati didžiausia loterija Žemėje  (3)

Apie airių dramaturgą George'ą Bernardą Shaw sukurta daugybė anekdotų ir apokrifų. Viena tokių istorijų pasakoja apie gražios aktorės pasiūlymą Šo vakarėlyje. „Mums reikėtų kartu susilaukti vaiko, – tarė aktorė, – jis būtų toks gražus, kaip aš, ir toks protingas, kaip jūs.“ „Bet kas bus, jei jis paveldės mano grožį ir jūsų protą?“ – atsargiai atsakė G. B. Shaw.

G. B. Shaw paklausė teisingai – lytiniai santykiai yra keisčiausias, geriausias genų maišytojas atsitiktine tvarka. Ko gero, tik lytinių santykių gebėjimas maišyti genus atsitiktine tvarka leido atsirasti G. B. Shaw ir gražiajai aktorei.

Bet, vos sukūrę puikią genų kombinaciją, lytiniai santykiai vėl ją išardo. Žymi, nors beveik nekenksminga organizacija, vadinama „Nobelio spermos banku“, pateko būtent į tokius spąstus.

Biochemikas George'as Waldas, pakviestas paaukoti savo, kaip premijos laimėtojo, spermą, atsisakė – esą jiems reikia ne jo spermos, o tokių žmonių, kaip jo tėvas – neturtingas imigrantas siuvėjas, iš kurio niekas nesitikėjo duosiant gyvybę genijui. „Ką mano sperma davė pasauliui? – klausė laureatas, – du gitaristus!“ Genialumas ar protas apskritai tikrai yra paveldimi (tiksliau sakant, genai turi įtakos, bet nenulemia rezultato), tačiau lytiniai santykiai visa tai paverčia nenuspėjama loterija.

Dauguma mano, kad lytinių santykių (kaip reprodukcijos formos) magija slypi būtent šiame gebėjime kurti variantus ir kiekvieną kartą iš skrybėlės ištraukti nepaprastą būtybę. Tačiau, panagrinėjus su matematiko ir genetiko atidumu, tikrai neatrodo, kad įvairovė dėl įvairovės yra geras dalykas.

Kam išskaidyti gerą kombinaciją? Kodėl jos neklonuoti? Wolfgango Amadeuso Mozarto ar G. B. Shaw klonavimas daugeliui gali pasirodyti kaip Dievo savybių prisiėmimas – pavojinga žmonijos išpuikimo išraiška – tačiau genetikai ne tai turi omenyje. Jų siekis daug žemiškesnis – lytinių santykių sukuriama begalinė įvairovė veda tiesiai į kančias, ligas ir mirtį, o klonuojant to būtų galima išvengti. Klonavimas, išsaugant genų kombinacijas, atmetamas negailestingos atrankos, dažniausiai yra geriausias sprendimas.

Pavyzdžiui, pakalbėkime apie pjautuvinę mažakraujystę. Tai sunki genetinė liga, kur raudonieji kūno kūneliai išsikreipia pjautuvo forma ir nebegali pralįsti pro plonus kapiliarus. Ją sukelia dvi paveldėtos „blogo“ geno kopijos. Galite paklausti, kodėl blogo geno nepašalino natūralioji atranka? Todėl, kad viena blogo geno kopija yra netgi naudinga.

Jei iš tėvų paveldime po vieną gerą ir blogą kopiją, ne tik kad nesusergame pjautuvine mažakraujyste, bet ir esame mažiau linkę susirgti maliarija – kita liga, paveikiančia raudonuosius kraujo kūnelius. Viena bloga pjautuvinės mažakraujystės geno kopija pakeičia raudonųjų kraujo kūnelių membraną ir užkerta kelią maliariniams parazitams, bet kūnelių formos nepakeičia į pavojingus pjautuvus. Klonuojant, t. y. dauginantis nelytiniu būdu, galima kaskart perduoti šį naudingą mišrų genotipą. O lytiniai santykiai genus neišvengiamai sumaišo.

Jei laikysime, kad abu tėvai turi tokį mišrų genotipą, apie pusė jų vaikų paveldės mišrų genotipą, tačiau maždaug ketvirtis gaus dvi „blogas“ geno kopijas, kurios sukels pjautuvinę mažakraujystę, o kitas ketvirtis paveldės dvi „geras“ geno kopijas, todėl bus labiau linkę susirgti maliarija, ypač jei gyvens tose planetos vietovėse, kuriose gausu moskitų (pernešančių ligą). Kitaip tariant, didelė įvairovė ne mažiau nei pusei populiacijos lemia pavojų susirgti sunkia liga. Lytiniai santykiai gali tiesiogiai kenkti gyvenimui.

Ir tai toli gražu ne vienintelis lytinių santykių trūkumas. Iš tiesų, trūkumų sąrašas turėtų amžiams atbaidyti bet kokį sveiko proto žmogų nuo šios minties. Jaredas Diamondas parašė knygą „Kodėl seksas malonus?“ (Why Sex is Fun?), tačiau taip ir nepateikė atsakymo. Matyt, jam tai atrodė savaime suprantama: jei seksas nebūtų malonus, niekas, turintis bent kiek sveiko proto, juo neužsiimtų. Ir kur tada būtume?

Įsivaizduokime, kad G. B. Shaw spjovė į atsargumą ir išbandė laimę susilaukti gražaus ir protingo vaiko. Taip pat įsivaizduokime, galbūt nesąžiningai, bet imdami kaip pavyzdį, kad ta aktorė alegorinę savo profesijos reputaciją patvirtino. Ji greičiausiai sirgo venerine liga, tarkime, sifiliu. Jie susitiko, prieš pasirodant antibiotikams, anksčiau, nei sifilis prarado savo baisią įtaką tiems varganiems kareiviams, muzikantams ir artistams, kurie lygiai taip pat dažnai vargindavo naktines plaštakes.

Tame amžiuje, kai tokios asmenybės, kaip Friedrichas Nietzsche, Robertas Schumannas ir Franzas Schubertas savo dienas baigė išprotėję, bausmė už ištvirkavimą buvo visai galima. Tais laikas taikomos gydymo priemonės arsenas ir gyvsidabris buvo beveik toks pat blogis. Buvo sakoma, kad naktis Veneros glėbyje gali pasmerkti gyventi Merkurijuje.* (angl. Gyvsidabris).

Apskritai atrodo, kad lytiniai santykiai kaip reprodukcijos būdas privalumų neturi. Išradingas biologas sugalvotų aplinkybių, kai lytiniai santykiai būtų naudingi, bet dauguma mūsų jaustumės priversti lytinius santykius atmesti kaip nepriimtiną keistenybę. Jų kaina, palyginus su nekaltu prasidėjimu, yra dviguba: platina savanaudžius genetinius parazitus, galinčius pakenkti visam genomui, užkrauna rūpestį susirasti partnerį, jais perduodamos baisios venerinės ligos, jie sistemiškai naikina pačias geriausias genų kombinacijas.

Tačiau lytiniai santykiai yra būdingi beveik visoms sudėtingoms gyvybės formoms. Galima sakyti, visi eukariotiniai organizmai kažkuriuo gyvenimo ciklo metu užsiima lytiniais santykiais, o didžioji dauguma augalų ir gyvūnų gali daugintis tik lytiniu būdu.

Apie knygą

„Gyvybės triumfas: dešimt didžių evoliucijos išradimų“ – Nickas Lane'as

PDF versija
EPUB versija
MOBI versija

Biochemiko požiūris į evoliucijos istoriją ir didžiausius atradimus: kaip atsirado gyvybė, iš kur atsirado DNA, kaip vystėsi mūsų sąmonė, kas yra fotosintezė, lytis, regėjimas. Kodėl į šiuos dalykus atsiranda skirtingi požiūriai? Knyga laimėjo Didžiosios Britanijos Karališkosios draugijos apdovanojimą kaip geriausia 2010 metų mokslo populiarinimo knyga.

Apie projektą

Vykdant ES SF projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva išleista dvylikos mokslo populiarinimo knygų serija „Mokslas visiems“. Jų autoriai išsamiai ir suprantamai atskleidžia šiuolaikinio mokslo bei technologijų vystymosi tendencijas pasaulyje. Demonstruoja sąsajas ne tik tarp įvairių mokslo sričių, bet ir tai, kaip technologijos (pvz., internetas) veikia visuomenę, keičia socialinius procesus ir mūsų mąstymą. Parodo šiuolaikinio mokslo funkcionavimo mechanizmus, jo poveikį visuomenei, jos etikai, žmonių sveikatai bei politikai ir atvirkščiai.

Visas knygas pdf formatu galite nemokamai atsisiųsti iš LMA svetainės.

Aut. teisės: delfi.lt

(19)
(10)
(9)

Komentarai (3)