NASA nemeluoja – mūsų pasaulis keičiasi greičiau, nei norėtume (Foto)  (1)

Pats geriausias būdas išsiaiškinti, kaip keičiasi Žemės planeta, yra į ją pažvelgti iš aukštai. Tą padaryti pasiryžo NASA, kurios atskleisti vaizdai toli gražu nedžiugina.

Kad atsiskleistų visas Žemės planetos grožis, tenka pakilti gerokai aukščiau, ten, kur skrieja dirbtiniai Žemės palydovai ir gali specialiais teleskopais ir kameromis užfiksuoti skirtingas Žemės planetos dalis.

Štai Jungtinių Amerikos Valstijų kosmoso agentūros NASA mokslininkai į pagalbą pasitelkia ir Žemės observatoriją, kuri fiksuoja dramatiškus pokyčius Žemėje kiekvienais metais.

Grenlandijos upės

Ši aerofotografija buvo padaryta dar šių metų liepos mėnesį. Joje galima matyti Grenlandijos ledynų paviršiumi tekančias milžiniškas upes, kurios galiausiai ima kristi į ledynuose išgremžtas smegduobes.

Šis Grenlandijos upių ir upelių tinklas yra sezoninis, t. y. didžiąja dalimi pasireiškiantis vasarą, kai prasideda ledynų tirpsmas, sugeneruojantis milžiniškus vandenų kiekius. Šie vandenys po truputį ima graužti ledyno paviršių, suformuodami rėvas, kuriose kaupiasi vanduo, ir ima plaukti ledyno paviršiumi žemyn.

Mokslininkai su nerimu laukia kiekvieno vasaros sezono Grenlandijoje, kadangi pastebima tendencija, kad dėl klimato šiltėjimo ledynai ima tirpti gerokai sparčiau, nei buvo tikėtasi, ir Grenlandijos upės tampa vis vandeningesnės.

Žmogaus nulemta dūmų paklotė

Rugsėjo pabaigoje NASA palydovai užfiksavo didžiulius plotus Pietryčių Azijoje, kurie buvo padengti storu dūmų sluoksniu.

Bene pati didžiausia koncentracija tuo metu buvo fiksuojama Sumatroje ir Indonezijoje, kur įsiplieskė nekontroliuojami durpynų gaisrai.

Šiais metais Indoneziją kankino rekordiniai gaisrai, kilę dešimtis tūkstančių kartų ir į atmosferą išmetę milžinišką kiekį dūmų, toksiškų dujų ir smulkių dalelių. Deja, tačiau panašus procesas šioje šalyje kartojasi jau daugelį metų.

Palaidotas miestelis

Šį pavasarį Nepale įvyko didžiulė katastrofa. Langtango miestelis, įsikūręs prie itin turistų mėgstamos pėsčiųjų trasos šalia Langtango kalno, buvo visiškai palaidotas po ledo ir uolienų sluoksniu.

Visa tai įvyko 2015 metų balandžio 25 dieną, kai šalį supurtė galingas žemės drebėjimas, kuris nulėmė nuošliaužų.

 

Salos gimimas

Prieš dvejus metus Ramiojo vandenyno vakarinėje dalyje, maždaug per 950 kilometrų nuo į pietus nuo Tokijo, vandenyno paviršių praskrodė ir pasirodė nauja vulkaninės kilmės sala.

Per pastaruosius dvejus metus ši sala gana greitai ėmė augti ir netgi prarijo savo artimą kaimynę.

 

Susijungusios salos tapo viena didele žemės dalimi, išlaikydama Nišinošimos salos vardą. Dabar ji yra 12 kartų didesnė už savo pirmtakę.

Toksinės atliekos Brazilijoje

2015 metų lapkričio 5 dieną užtvanka, apribojusi vieną iš Brazilijos geležies kasyklų šalies pietryčiuose, pratrūko, ir baseine buvę sunkiaisiais metalais užteršti vandenys išsiliejo į aplinką.

Toksinių medžiagų prisotintas vanduo pateko į Rio Dosės (Rio Doce) upę – užteršė ją maždaug 16 milijonų galonų toksinio vandens.

Šis kiekis prilygsta 25 tūkstančiams olimpinių plaukimo baseinų. Žemiau pateiktoje nuotraukoje šie teršalai pažymėti rusva spalva.

JAV kankinančios sausros

Šios palydovinės nuotraukos rodo, kaip keitėsi padėtis Siera Nevadoje. 2011 metais šiame regione buvo pakankamai drėgna (kairė nuotrauka), o 2015 metais regioną nualino sausros (dešinėje).

Dėl didelės sausros regione išdžiuvo upės, ežerai bei kiti vandens telkiniai ir rezervuarai, taip pat drastiškai smuko požeminių vandenų lygis. Siera Nevadoje 2015 metais pirmą kartą nebuvo užfiksuota ir sniego atvejų.

Raudonasis pavojus Kinijoje

Kol Paryžiuje vyko klimato kaitos konferencija, Kinija tuo pat metu kentėjo nuo itin didelio smogo. Pekinas ir kiti Kinijos miestai buvo apgaubti didelės koncentracijos smogu, kuris privertė šalies valdžią paskelbti ir patį aukščiausią pavojaus lygį.

Žemiau pateiktoje nuotraukoje galite pamatyti, kaip Kiniją apgaubęs smogas atrodė iš kosmoso. Tiesa, dabar šioje šalyje smogo koncentracija jau yra šiek tiek aprimusi, tačiau šalis vis dar yra priversta ieškoti priemonių, kaip apsaugoti savo gyventojus nuo oro taršos.

Istoriniai krituliai Indijoje

Gruodžio mėnesio pabaigoje Indijos mieste Čenajuje per vieną parą iškrito daugiausia kritulių nei kada iki šiol nuo 1901 metų.

Šį regioną ištisą mėnesį kankino musonų atgabentos liūtys, jos sukėlė tikrą tvaną. Be abejo, šis reiškinys didžiąja dalimi yra nulemtas orų reiškinio El Nino, kurio poveikį jaučia visas pasaulis.

Aut. teisės: alfa.lt

(67)
(4)
(63)

Komentarai (1)