Netikėtas atradimas: žmonių protėvių žandikauliai buvo visiškai kitokie  (0)

Dar 2012-aisiais mokslininkų publikuotas tyrimas, kuriame teigta, kad mūsų protėviai maitinosi kietu miškingų vietovių maisto mišiniu (medžio žieve, lapais, vaisiais) sulaukė tarptautinio dėmesio. Tačiau vėliau atlikta studija smarkiai nustebino.

Naujame kitos mokslininkų komandos tyrime teigiama, kad Australopithecus sediba iš tiesų neturėjo žandikaulių ir dantų struktūros, kuri leistų galėtų maitintis kietu maistu, rašo phys.org.

„Daugumos australopitekų žandikauliai, dantys ir veidai buvo labai gerai pritaikyti sunkiai pasiekiamo maisto apdorojimui. Be to, jie maistą galėjo kąsti itin didele jėga“, – sakė mokslininkų komandos vadovas Davidas Straitas, antropologijos profesorius iš Vašingtono universiteto.

„Kai kurie mokslininkai manė, kad Australopithecus sediba galėjo būti klasifikuojamas panašiai, kaip ir Homo grupė – ta pati, kuriai priklausome ir mes, – aiškino vienas tyrėjų Justinas Ledogaras iš Naujosios Anglijos universiteto Australijoje. – Tačiau mes nustatėme, kad Australopithecus sediba turėjo ribotas galimybes stipriai kąsti.“

Vasario 8-ąją „Nature Communications“ publikuotame tyrime aprašytas biomechaninis kompiuterio paremto modelio Australopithecus sediba kaukolėje testavimas. Modelis paremtas 2008 m. Johanesburge atrastos fosilijos kaukole.

Australopithecus sediba  gyveno maždaug prieš 2 mln. metų gyveno Pietų Afrikoje ir buvo vadinama Homoarba jai artimų rūšių protėviu. Nors ši rūšis gebėjo vaikščioti ant dviejų kojų, jai trūko žmonėms reikalingų charakteristikų, kaip didesnė smegenys, plokšti veidai su mažais žandikauliai ir dantimis.

Aut. teisės: 15min.lt

(20)
(2)
(18)

Komentarai (0)