Kada baigsis visata? Dar ne šį savaitgalį  (4)

Ir ne kitą, ir dar ne kitą…
Pesimistiškiausiais skaičiavimais, gimtąja visata galėsime grožėtis dar bent 2,8 milijardus metų

Kol kas esame saugūs. Taip plėsdamasi, visata nesuplyš dar bent keletą milijardų metų.

Tiems, kas tik dabar sužinojo apie tokios baigties galimybę – trumpas priminimas. Žvaigždžių ir galaktikų stebėjimai rodo, kad visata plečiasi, ir plečiasi vis sparčiau. Tariant, kad greitėjimas nekis, žvaigždės galiausiai išnyks, viskas išsisklaidys, ir visata atvės iki amžinosios „šiluminės mirties“ lygio.

Tačiau tai nėra vien galimybė. Manoma, kad greitėjimą sukelia visa persmelkianti tamsioji energija. Jei bendras tamsiosios energijos kiekis didėja, greitėjimas taipogi didės, kol galiausiai pats erdvėlaikio audinys sudriks ir kosmosas nustos egzistuoti.

Pagal vieną spėjimą, šis hipotetinis „didžiojo suplyšimo“ scenarijus numatomas po 22 milijardų metų. Bet ar gali jis įvykti greičiau? Siekdami tai išsiaiškinti, Diego Sáez-Gómez su kolegomis iš Lisabonos universiteto Portugalijoje, modeliavo įvairius scenarijus ir panaudodami naujausius plėtimosi duomenis, apskaičiavo tikėtiną ribą. Duomenys remiasi aplinkinėmis galaktikomis, supernovomis ir materijos tankio raibuliais vadinamomis barionų akustinėmis osciliacijomis, – visa tai naudojama tamsiosios energijos matavimui.

Komandos skaičiavimais, anksčiausiai didysis suplyšimas gali įvykti, praėjus 120% daugiau laiko, nei dabartinis visatos amžius, tai yra, maždaug po 2,8 milijardų metų. „Mes esame saugūs,” sako Sáez-Gómez.

Laikas lygus begalybei

O kada vėliausiai tai galėtų nutikti? „Viršutinė riba tęsiasi į begalybę,” sako jis. Tai reikštų, kad plyšimas niekad neįvyks ir turėsime tenkintis šiluminės mirties scenarijumi.

Kadangi Saulė da neturėtų užgesti bent per ateinančius 5 mlrd metų, būtų keista, jei visatą galas ištiktų taip greitai. Kaip bebūtų, visatos pabaigos scenarijaus svarstymas yra vertingas užsiėmimas, sako Sáez-Gómez. Tokie scenarijai, kaip didysis suplyšimas kyla iš nepakankamo fizikos supratimo, o būtent, negalėjimo apjungti kvantų mechanikos ir gravitacijos teorijos – bendrojo reliatyvumo. Galimybių tyrimai galėtų pateikti mums užuominų.

„Apie fizikos teoriją daugiau suprantame, tyrinėdami egzotiškus ir ekstremalius atvejus,” pažymi Robertas Caldwellas iš Dartmoutho koledžo Niu Hampšyre, padėjęs sugalvoti didžiojo plyšimo idėją. jo manymu, Sáez-Gómezo žemesnioji riba yra labai konservatyvi ir visata veikiausiai tęsis daug ilgiau. Net jeigu taip nebus, mums dar likęs geras laiko kąsnis, sako jis.

Jacob Aron
New Scientist

Nuoroda: arxiv.org/abs/1602.06211v1

Aut. teisės: Input.lt
Input.lt

(27)
(5)
(22)

Komentarai (4)