Atspėkite, kas čia toks - driežas ar žuvis? Naujojoje Zelandijoje aptiktas gluminantis gyvis (Video)  ()

Šį keistą gyvį prie Naujosios Zelandijos krantų rado trys poilsiautojai. Trijulė padarą iškart nusiuntė į Te Papa Tongarewa muziejų, kad šis nustatytų jo kilmę.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Claudia Howse, Glenys Howse ir James Beuvink atostogavo šiaurinėje Naujosios Zelandijos dalyje esančioje Salų įlankoje, kai akys netikėtai užkliuvo už gyvūno, primenančio žuvies ir driežo hibridą.

Reaguodami į atsiradusius pranešimus su juodojo gyvio atvaizdu socialiniame tinkle „Facebook“, muziejaus darbuotojai pareiškė, kad „žuvis su kojytėmis gali būti viena iš klounžuvės rūšių“.

Kai gyvūnas pasiekė muziejų, žuvų ekspertas Andrew Stewartas nustatė, kad tai iš tiesų yra skersaruožė klounžuvė, dar žinoma, kaip plaukuota klounžuvė (lot. Antennarius striatus). Paprastai ši rūšis turi savitus odos ženklus – dėmeles arba dryžius, tačiau pastarasis radinys visus sutrikdė savo vientisa juoda spalva.

„Labai neįprasta, kad ši žuvis yra visiškai juoda, tik su nedidelėmis žymelėmis ant pelekų, – rašė muziejus savo „Facebook“ paskyroje. – Todėl arba šių žuvų mes dar gerai nepažįstame ir jos pasižymi įvairesniu spalvų spektru, arba tai yra visai kitas porūšis. Audinių pavyzdys, kurį mes priėmėme padės atsakyti į šį klausimą“.

Yra žinoma, kad klounžuvės gali „vaikščioti“ ir tykoti grobio jūros dugne, pasinaudojant žemyn nukreiptais krūtinės pelekais. Nepaisant savo mažo ūgio, jos yra gana žiaurios plėšrūnės, kartais net kanibalės. Kad suviliotų grobį, klounžuvės naudoja savo pailgą peleką galvos viršuje, kuris primena slieką. Nelaimėliui priartėjus, žuvis išplečia savo žiaunas taip, kad gali suryti savo dydžio auką.

Kaip muziejus paaiškino savo kitoje „Facebook“ žinutėje: „Klounžuvės turi greičiausią kirtį iš visų stuburinių. Jų nasrai gali išsiplėsti kulkos greičiu, ir tai vyksta vidutiniškai 800 kartų tankesnėje terpėje nei oras“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(16)
(0)
(16)

Komentarai ()

Susijusios žymos: