Šalin trotilą! Druskos ir vandens bombos (Video)  (1)

Atrodytų, ar gali būti nekaltesnis veiksmas už druskos bėrimą į vandenį ir abiejų medžiagų maišymą? Pasirodo, tam tikromis aplinkybėmis toks nekaltas veiksmas gali baigtis galingu sprogimu.

Kiemo Mokslinčiai (Backyard Scientists) atliko seriją eksperimentų su druska ir vandeniu. Patikslinimas – su lydyta druska ir vandeniu. Pasirodo, šiluminis druskos pokytis turi tokios didžiulės įtakos, kad šliūkštelėjus lydytos druskos į vandenį, nugriaudi sprogimai.

Nors eksperimento autorius naudojo košerinę valgomąją druską, jis įsitikinęs, kad ne mažiau sėkmingai sproginės ir bet kurios kitos rūšies valgomoji druska (natrio chloridas).

Kad ir kaip būtų sunku įsivaizduoti, tačiau taip – druska lydosi. +801°C temperatūroje. Išsilydžiusi druska būna skysta kaip vanduo, tačiau nustojus kaitinti, labai greitai sustingsta į kristalinius monolitus.

Arčiau prie reikalo. Šortais vilkintis, tačiau apsauginius akinius dėl visa ko nosį pasibalnojęs cheminių bandymų entuziastas sugalvojo būdą, kaip pakankamai greitai išlydyti druską, ir ėmė ją pilstyti į didžiulį akvariumą su vandeniu. Tikrai taip, pilstyti – mat šliūkštelėjus puodelį skystos  +801°C  temperatūros druskos išėjo šnipštas. Antrą kartą – irgi.

O štai trečią kartą, druskos lydinį pakaitinus ilgėliau, eksperimentą vainikavo sprogimas, kuris ypač netikėtai atrodo didele sparta nufilmuotose, todėl itin sulėtintuose kadruose.

Pirmajame sėkmingame eksperimente sprogimas toks galingas, kad susidaręs dujų burbulas sudrasko akvariumą. Per pakartotinius sėkmingus bandymus akvariumas liko sveikas, tačiau jie atskleidžia kitų sprogimo grožybių – dujų burbulo dinamiką (kai atrodo, kad burbulas prarado energiją ir pradės trauktis, prasideda antras, o vėliau ir trečias sprogimo pikas), akvariumo šuoliuką nuo pakylos, akvariumo sienelių išsigaubimą ir daugybę kitų.

Dar įspūdingiau, tačiau ir pavojingiau (su ugnies kamuoliu) sprogsta lydyta sudedamoji valgomosios druskos dalis – natrio metalas. Tiesa, sprogimas vyksta vandens paviršiuje ir sukelia ne tokį didelį sprogimo bangos burbulą.

Beje, eksperimento autorius išsiaiškino, kad į vandenį šliūkštelėjus lydytos druskos, vyksta ne cheminė, o fizinė reakcija. Mat ir prieš bandymą, ir po jo vandens cheminės savybės (pvz., vandenilio potencialas arba pH)  nepasikeičia. Vadinasi, vyksta fizikinė reakcija – su įkaitinta druska susilietęs vanduo akimirksniu virsta garais, šie ir yra tas akvariume matomas įspūdingasis burbulas.

Pirmajame vaizdo siužete pateikiama eksperimento santrauka, o antrajame – visa eksperimento eiga su sėkmingais ir nesėkmingais mėginimais bei komentarais.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(40)
(10)
(30)

Komentarai (1)