JAV inžinieriai ketina „išjungti“ Niagaros krioklį (Video)  ()

Daugiau nei pusė Niagaros krioklio netrukus gali dingti, jei bus keičiami pėsčiųjų tiltai, jungiantys skirtingas nacionalinio parko vietas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Du betoniniai takai, čia stovintys dar nuo 1901 metų, jungia žemyninę dalį su Ožkos ir Žaliąja salomis. Tačiau, pagal oficialias aplinkos vertinimo ataskaitas, jie jau „pasiekė savo galiojimo laiko pabaigą“.

Kyla klausimas, kaip į visa tai reaguos gamta? Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) Aplinkos apsaugos ataskaitoje teigiama, kad nebus sukurtas joks „ilgalaikis ar didesnę reikšmę turintis poveikis žuvims bei laukinei gamtai“, tačiau naujų takų statybai prireiktų sustabdyti vandens tėkmę, kas tikrai paveiktų apylinkes.

Niagaros upė, ant kurios ir yra minėti kriokliai, jungia Erio bei Ontario ežerus. Šie vandens telkiniai yra turtingi įvairiausių gyvūnų ir paukščių rūšimis. Nusausinus krioklius, sumažės plotai, kuriuose jie gali misti, o tai paskatins laukinius gyventojus keltis į kitas vietas. Šie procesai neabejotinai turės įtakos bendrai regiono ekosistemai.

Tiltai leis pajusti „Amerikos krioklių didybę“

Niagaros kriokliai yra Amerikos Valstijų, ir Kanados pasienyje, kur Niujorko valstija jungiasi su Ontarijo. Iš viso čia yra trys kriokliai. Didžiausias – Pasagos krioklys driekiasi Kanados pusėje, o dvi mažesnės kaskados, kuriomis prateka 20 proc. Niagaros upės srauto, stūkso Amerikoje.

Patvirtinus naująjį projektą, JAV inžinieriai rinksis vieną iš trijų skirtingų tiltų konstrukcijų, kurių kiekviena buvo kurta siekiant „kuo labiau priartinti lankytojus prie upės vandens, kad šie galėtų regėti, girdėti ir pajusti tikrąją Amerikos krioklių didybę bei galią“.

Šiuo metu esantys tiltai yra pagaminti iš betono ir sutvirtinti žemių užpildais. Praeitame dešimtmetyje, dėl nusidėvėjimo tiltai pasidarė nesaugūs naudoti, todėl 2004 metais buvo įrengti laikini takai, leidę atlikti remonto darbus konkrečiose atkarpose.

Paskutinį kartą amerikiečiai savo pusę nusausino 1969 metais, kad geologai galėtų įvertinti erozijos lygį. Tai buvo atlikta pastačius užtvanką, kuri visą vandenį nukreipė į Pasagos krioklį. Tas pats metodas gali būti panaudotas ir šį kartą.

Tiltų statyba užtruks dvejus metus, nors kriokliai bus nusausinti penkis mėnesius (nuo rugpjūčio, iki gruodžio), nespėjus atlikti darbų, jie tokie gali išlikti iki devynių mėnesių.

Projekto finansavimas dar turi būti patvirtintas Niujorko valstybinių parkų biuro. Taip pat tikimasi gauti paramos iš kitų valstybinių fondų, kai bus pasirašyti dokumentai su galutiniu tiltų dizaino variantu ir projekto eigos aprašu.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(16)
(3)
(13)

Komentarai ()