Šiukšlynų paukščiai: aptingę gandrai niekur nebeskrenda, kuriasi prie sąvartynų ir minta šiukšlėmis  (1)

Baltasis gandras – didingas paukštis. Tačiau Rytų Anglijos universiteto (JK) ornitologai priėjo išvados, kad nuo šiol juos galima laikyti šiukšlynų paukščiais. Tyrimo autoriai teigia, kad baltieji gandrai numojo sparnu į įprastus migracijos procesus ir žiemoti niekur nebeskrenda – vis dažniau lizdus suka prie sąvartynų, kuriuose maisto randa kiaurus metus.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Įprastai Europoje gyvenantys baltieji gandrai kasmet žiemoti skrisdavo į Afriką. Tačiau ornitologai pastebėjo, kad vis didesnės šių paukščių kolonijos visam laikui lieka Ispanijoje ir Portugalijoje – šių valstybių sąvartynai gandrams tapo neišsenkančiu maisto šaltiniu. Gandrai lesa šiukšlynuose rastas atliekas ir jomis maitina savo jauniklius, todėl niekur nebeskrenda ir nebemigruoja.

"Portugalijoje baltųjų gandrų populiacija per pastaruosius 20 metų išaugo net 10 kartų, - pasakoja tyrimui vadovavusi ekologė Aldina Franco. – Šalyje dabar žiemoti lieka apie 14 tūkst. šių paukščių, ir jų skaičius vis didėja. O juk Portugalija – tik pusiaukelė baltųjų gandrų migracijos kelyje."

Tyrimo autoriai naudodamiesi GPS įranga stebėjo 48 paukščius. Paaiškėjo, kad Europos baltieji gandrai ne tik masiškai suka lizdus prie sąvartynų, bet ir lieka ten žiemoti, kad tokios strategiškai patogios vietos neužimtų kita gandrų pora. Kitaip tariant, gandrai taip savotiškai "gina ypač paklausią lizdavietę".

"Prie šiukšlynų galima sukti lizdus, kuriais naudotis galima ištisus metus – tokia gandrų elgsena susiformavo visai neseniai, - komentuoja mokslininkė. – Tokia strategija turi privalumų: likti ištisus metus nusprendę gandrai gauna galimybę išsirinkti geriausius lizdus prie sąvartynų ir kur kas anksčiau pradėti poravimąsi."

Ornitologai pastebėjo, kad net ir tie gandrai, kurie negyvena prie šiukšlynų, nevengia nuo savojo maršruto nutolti net ir 100 km, kad rastų kokį sąvartyną, kuriame galėtų stabtelėti ir pasistiprinti.

Tai – ne pirmi panašaus pobūdžio tyrimų rezultatai pastaruoju metu. Visai neseniai žurnale Science Advances http://advances.sciencemag.org/content/2/1/e1500931 publikuotas straipsnis apie gandrus iš 8 kolonijų Europoje ir Azijoje. Daugelis šio tyrimo metu stebėtų gandrų gerokai patrumpindavo migracijos maršrutą ir žiemai įsikurdavo pakeliui atrastuose šiukšlynuose.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(25)
(2)
(23)

Komentarai (1)