Kačių miaukimas verčiamas į žmonių kalbą – paaiškės ilgai laukta tiesa  (2)

Beveik visi apklausoje dalyvavę Niujorko valstijos gyventojai, auginantys kates teigė, kad bendraudami su jomis kalbasi tarsi su žmonėmis. Be to, dauguma tiki, kad jų auginami šunys ir katės loja ar miauksi norėdami žmonėms pasakyti, kad yra išalkę, bijo ar paprasčiausiai nori tuštintis. Bet ar iš tiesų katės miauksėdamos bando mums kažką pasakyti? O gal būt net ir skirtingu dialektu?

Tai aiškinasi Švedijoje gyvenanti kačių mylėtoja bei fonetikos ekspertė Suzanne Schötz, rašo portalas „National Geographic“.

Tris kates auginanti Lundo (Švedija) universiteto mokslininkė paskelbė tyrimą, kuriame bando atskleisti, kaip katės komunikuoja su žmonėmis. Mokslinio eksperimento metu Suzanne tyrė kates ir jų šeimininkus tiek iš Lundo, tiek iš Švedijos sostinės Stokholmo, esančio už 500 kilometrų.

Šiuose miestuose gyvenantys žmonės kalba labai skirtingu dialektu. Todėl vienas iš S. Schötz tyrimo tikslų – išsiaiškinti, ar katės taip pat miauksi skirtingu dialektu. Be to, ji sužinoti, ar katės miauksėdamos nori mums kažką pasakyti ir ar kiekvienas miauksėjimas turi skirtingą reikšmę.

S. Schötz plačiau portalui „National Geographic“ papasakojo apie savo tyrimą.

– Kodėl katės miauksi?

– Komunikuodamos katės naudoja tiek vizualines, tiek vokalines priemones. Tačiau norėdamos atkreipti žmonių dėmesį, jos dažniau pasinaudoja pastaruoju – vokaliniu – būdu komunikuoti. Su kitomis katėmis jos dažniausiai bendrauja kūno kalba ir, žinoma, olfaktoriniu (kvapo skleidimo) būdu. Todėl kai katė miauksi, tikėtina, kad tai yra skirta žmogui, o ne kitai katei.

Daugelis kačių šeimininkų bendraudami su katėmis naudoja supaprastintą, šnekamąją kalbą, kurioje gausu įvairių papildomų garsų ir garselių. Jie tarsi nieko nereiškia, bet atspindi emociją. Panašiai žmonės kalba su savo mažamečiais vaikais ar kūdikiais.

Tačiau tai daro siekdami pagerinti komunikaciją. Tiesa, mes kol kas nežinome, ar kačių ir žmonių kalboje yra kažkokių panašumų, ar tik supanašėja tik tam tikro žmogaus ir jo katės kalba, verbalinė komunikacija.

– Kaip žmonės kalbasi su savo katėmis?

– Iš esmės žmonės, kalbėdami su savo augintiniais ar vaikais naudoja panašią kalbėjimo manierą. Pavyzdžiui, kalbėdami stengiasi naudoti aukštesnio, negu įprasta, dažnio garsus, o garsų dažnio skalė būna taip pat platesnė, kalba labiau primena ne šnekėjimą, o dainavimą.

– Kokią informaciją renkate ir kas šiuo tyrimu norima atskleisti?

– Tyrimo komanda įrašinėjo įvairių žmonių ir kačių, gyvenančių dviejuose skirtinguose Švedijos regionuose, balsus. Vienoje tyrimo dalyje siekiame išsiaiškinti ir suprasti kačių balso melodiką bei išanalizuoti skirtingų veislių kačių reiškiamas emocijas, kurios perteikiamos balsu.

Kitoje tyrimo dalyje leisime skirtingoms katėms pasiklausyti skirtinguose regionuose gyvenančių žmonių balsus ir stebėti, kaip jos į tai reaguoja. Įdomu, ar jos labiau reaguos į vaikišką kalbą, ar į normalią, suaugusio žmogaus kalbą. Taip pat įdomu, kaip jos reaguos į skirtingas intonacijas, kalbėjimo stilių ir dialektą. 

– Kaip jūs planuojate įgyvendinti tyrimą, kurio metu žmogaus kalbėjimo stilių ar dialektą katė pasirinks? Kokį atsakymą tikitės gauti?

– Iš pradžių įrašysime žmonių balsus. Tuomet vyksime į namus, kuriuose gyvena katė ir paleisime įrašą per garso kolonėles. Kol katės klausysis įvairių žmonių kalbėjimo ir skleidžiamų garsų, stebėsime ir filmuosime jų reakcijas. Daugiausia dėmesio bus skirta ausų judesiams, galvos pasukimams ir lokalizacijai, kūno judėjimui ir pan.

– Ką šiuo tyrimų tikitės pasiekti?

– Pavyzdžiui, jei visos katės identiškai miauksi, norėdamos pranešti, kad yra „pakankamai alkanos, tad norėtų skanėsto“, ir identiškai miauksi, norėdamos pranešti, kad yra „siaubingai išbadėjusios“, tuomet galima dar labiau gilintis į tyrimo rezultatus ir bandyti išsiaiškinti, ką katės mums nori pasakyti.

Gali būti, kad tam tikros kačių veislės naudoja specifinį, tik tai veislei būdingą miauksėjimą, tačiau gyvendamos skirtinguose regionuose miauksi visiškai skirtingai.

Jei paaiškės, kad katės miauksėjimas priklauso net ir nuo gyvenamosios vietos, tuomet bus galima pradėti tyrimą, kurio rezultatai padės šeimininkams dar geriau suprasti savo augintines.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(24)
(14)
(10)

Komentarai (2)