Lytinės sueities trukmė: kodėl vidurkis iš tikrųjų nieko neatskleidžia? (N-18)  (8)

Jei nesate seksologas, kartais gali kilti klausimas: o kiek gi "įprastai" trunka lytinė sueitis? Atsakymą į šį klausimą pateiks ir niuansus paaiškins Kvinslando universiteto (Australija) psichologijos daktaras Brendanas Zietschas.

Seksologai šį klausimą formuluoja labai įmantriai: koks yra latencijos trukmės vidurkis iki intravaginalinės ejakuliacijos?

Žinoma, seksas – šis tas daugiau nei tiesioginis genitalijų sąlytis iki sėklos išsiliejimo. Tačiau sutarti, ar galima rytmetinį bučinį laikyti vakaro sueities uvertiūra, gali būti sudėtinga. Todėl seksologai apsibrėžia tiesmukesnį, tačiau konkretesnį laikotarpį – lytinė sueitis (nuo įsiskverbimo iki orgazmo).

Tačiau konkretumas visų šio reiškinio metodologinių niuansų toli gražu netenkina. Jei tyrėjai nuspręstų tiesiai šviesiai paklausti respondentų, kiek praeina laiko, kol lytinės sueities metu jie pasiekia orgazmą, iškiltų keletas kliūčių sulaukti objektyvaus atsakymo.

Pirmoji kliūtis – žmonės dažnai nesąmoningai pervertina savo gebėjimus, nes visuomenėje susiformavusi nuostata, kad ideali meilės naktis turi trukti ilgai. Tad tikėtina, kad respondentai neretai pagražintų savo "ištvermės" pasiekimus.

Kita problema – tikrai ne visada ir ne kiekvienas žino, kiek laiko jiems reikia, kad pasiektų orgazmą. Tai gali priklausyti ir nuo konkrečios sueities aplinkybių. Be to, užsiiminėdami seksu kažin ar kada nors stebime ir fiksuojame laikrodžio parodymus. Lytinis aktas – spontaniškas procesas. Kurį objektyviai išmatuoti ir įvertinti, kaip ką tik paaiškėjo, gali būti labai keblu.

Ką pavyko sužinoti tyrėjams?

Kvinslando universiteto (Australija) psichologas dr. Brendanas Zietschas kaip geriausią tokio tyrimo pavyzdį pasirinko tyrimą, kuriuo buvo mėginama įvertinti vyrų "ištvermę" iki ejakuliacijos. Tyrimas buvo vykdomas 5 valstybėse. Jame dalyvavo 500 porų. Jų buvo prašoma keturias savaites stebėti savo seksualinį gyvenimą ir sueities laiką fiksuoti... chronometru. Kaip, pvz., lengvosios atletikos bėgimo rungtyse – duodant startą (įsiskverbimas) ir fiksuojant finišą (ejakuliacija).

Apie chronometro spusčiojimo įtaką seksualiniam nusiteikimui šio tyrimo ataskaitoje nekalbama (tikėtina, kad tai trikdo natūralią įvykių eigą ir trukmę), tačiau empiriškai šiuo atveju viskas labai tikslu.

Ir ką gi atskleidė šio tyrimo rezultatai?

Visų pirma tai, kad buvo užfiksuota nepaprastai platus trukmės diapazonas: lytinė sueitis truko nuo 33 sekundžių iki 44 minučių. Trumpiausio ir ilgiausio akto trukmė skiriasi net 80 kartų!

Akivaizdu, kad negali būti ir kalbos apie kokį nors "įprastą", "normalų" lytinio akto vidurkį vyrui. Tikrovėje lytinis aktas trunka nepaprastai įvairiai, o mėginimas išvesti vidurkį duomenis visiškai suniveliuoja ir pateikia sausas statistines 5,4 min.

Tačiau tyrimo metu gauta ir ne mažiau įdomių antrinių rezultatų. Pavyzdžiui, panašu, kad prezervatyvo naudojimas neturi įtakos lytinio akto trukmei. Be to, sueities trukmei įtakos neturi ir fiziologinė vyro ypatybė – ar jo genitalijos apipjaustytos, ar ne.

Paaiškėjo, kad sueities trukmei įtakos neturi ir geografinis-kultūrinis veiksnys (kurioje šalyje pora gyvena), išskyrus Turkijos imtį, kur gautas lytinės sueities vidurkis gerokai trumpesnis nei kitose šalyse (Olandijoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV) ir siekia 3,7 min.

Dar vienas stebinantis rezultatas: kuo vyresnė pora, tuo greičiau trumpiau trunka lytinė sueitis.

Kodėl sueitis užtrunka?

Gali kilti ir kitas klausimas: kodėl giminės pratęsimui neužtenka vieno ar keleto judesių, o intensyviai judėti tenka nuo 33 sekundžių iki 44 minučių? Juk funkcionaliausia būtų įsiskverbti, tą pačią akimirką ejakuliuoti, nueiti išgerti stiklinės sulčių ir imtis kitų dienos reikalų?

Taip, seksas – smagu. Tačiau evoliuciniu požiūriu smagumas nėra siekiamybė – jis būtinas tik tada,  jei padeda pratęsti giminę. Taigi, klausimas "Kodėl sueitis užtrunka?" – ne iš paprastųjų. Tiesa, atsakymas į jį gali būti susijęs su... vyro lytinio organo varpos forma.

2003 m. vieną itin mechanišką tyrimą (kai buvo naudojamos vien tik dirbtinės vaginos, dirbtiniai peniai ir dirbtinė sėkla, t.y., kukurūzų sirupas) atlikę mokslininkai pastebėjo štai ką: varpos galvutės "briaunos" iš makšties išstumia ten jau išleistą sėklą. Kitaip tariant, stumdomojo pobūdžio judesių (frikcijų) paskirtis – iš makšties išstumti kitų patinų ejakuliatą ir taip pasistengti, kad paskutinio partnerio spermatozoidai kiaušinėlį pasiektų pirmi.

Beje, tai gali paaiškinti, kodėl vyrams po sėklos išsiliejimo varpa tampa nemaloniai ar net skausmingai jautri – tai skatina liautis trynimąsi, kad iš makšties nebūtų išstumta paties sėkla.

Ką dabar su visa šia informacija ir žiniomis daryti? Patarimas, ko gero, būtų toks: meilės guolyje apie sueities chronometražus šiukštu negalvoti, jei nesinori trikdyti intymios atmosferos arba priešingai – kaip tik galvoti, jei susijaudinimas linkęs lietis per kraštus ir nerandate būdų, kaip jį pristabdyti.

Tokios fiziologinės tokelės.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(68)
(24)
(44)

Komentarai (8)