J.Baturino atradimas pavadintas jo vardu

J.Baturinas prisipažino, kad jaučiasi nugyvenęs apie 150 metų, nes aktyviai reiškiasi keliose srityse. Du kartus jis buvo pakilęs į kosmosą. O antrojo skrydžio metu, dirbdamas TKS, atrado efektą, kuriam vėliau Vokietijos fizikai suteikė jo vardą.

Baturino efektas – tai bandymai su plazminiais kristalais. Eksperimentuodamas atrado, kad ir nesvarumo būsenoje iš plazmos dulkelių susidaro „taisyklingos struktūros“ – sulimpa kaip želė.

Šis Baturino efektas paaiškina, kad tokiu būdu iš kosminių dulkių galėjo susiformuoti planetos.

Jurijaus Gagarino skrydis ir laiku nepranešta žinia

Prieš pirmąjį žmogaus skrydį į kosmosą 1961 m., kaip ir prieš pirmojo dirbtinio Žemės palydovo startą 1957 m., vyko aršios kosminės lenktynės – kas pirmiau: rusai ar amerikiečiai. Todėl SSRS buvo svarbu ne tik aplenkti JAV, bet ir pirmiems pranešti apie savo pasiekimus pasauliui. Tačiau, pasak J.Baturino, ne viskas vyko pagal planą.

Vienas sovietinės kosmonautikos krikštatėvių, raketinės ir kosminės technikos konstruktorius akademikas Sergejus Koroliovas laikėsi nuomonės, kad apie skrydį reikia pranešti kuo anksčiau. Todėl valstybinio radijo legendiniam diktoriui Jurijui Levitanui buvo paruošti trys skirtingi užklijuoti vokai su skirtingais tekstais. Jam buvo pasakyta, kad, sulaukus deramo ženklo, reikės atplėšti voką Nr. 1, Nr. 2 arba Nr. 3 ir pakiliai perskaityti tekstą. Tik tiek, jokios papildomos informacijos apie ypatingos svarbos pranešimo tematiką.

J.Levitanas net nenutuokė, kokią naujieną teks pranešti – tai buvo įslaptinta. Buvo numatyti trys variantai: J.Gagarinas sėkmingai apskrido Žemę; jis pakilo, bet nukrito į vandenyną; ir trečiasis tragiškas – pirmasis kosmonautas žuvo.

Žinutė, užstrigusi Kremliuje

Kosmonautas pakilo 1961 m. balandžio 12 d. rytą, 9.07 val. Pagal planą, jau po 25 min. J.Levitanas turėjo perskaityti pasauliui istorinį pranešimą apie pirmąjį žmogaus skrydį.

Nors skrydis klostėsi sėkmingai, J.Gagarinas ir laivas „Vostok“ skriejo aplink Žemę, aukščiausioji valdžia vis nedavė diktoriui komandos skaityti „laimingojo“ voko pranešimo.

Ir net skrendant virš Aliaskos, JAV žvalgybai perėmus J.Gagarino pokalbį su skrydžių valdymo centru ir perdavus JAV prezidentui Džonui Kenedžiui, SSRS žmonės apie skrydį dar nieko nežinojo...

Pasirodo, iš anksto parengtame pranešime vyr. leitenantas J.Gagarinas buvo taip ir pavadintas, o vėliau jam buvo ruošiamasi suteikti kapitono laipsnį. Bet tuometinis vidaus reikalų ministras nusprendė, kad už tokį žygdarbį reikia iškart duoti majoro laipsnį – tą pačią akimirką! Kol Kremliaus valdininkai derino įsakymus, kol perrašė juos rašomosiomis mašinėlėmis (juk kompiuterių nebuvo), praėjo nemažai laiko.

Todėl prieš pat J.Gagarino nusileidimą, maždaug 10.02 val., diktorius gavo įsakymą: „Skaityk voko Nr. 1 pranešimą, bet vietoje leitenanto sakyk majoras J.Gagarinas“.

„J.Gagarino skrydis buvo sudėtingesnis už Armagedoną“, – apibendrino Jurijus Baturinas, nesileisdamas į kitas detales.

Kodėl kosmonautai šlapinasi ant autobuso rato kosmodrome

J.Baturinas papasakojo keletą linksmų istorijų, kaip atsirado kosmonautų nuolat kartojami papročiai. Tarkime, Žvaigždžių miestelyje per palydėtuves (pakeliui į autobusą, vežantį prie kosminio laivo) nuskambantis dainos „Žemė iliuminatoriuje“ posmelis. Arba kosmonautų viešbutyje, likus dienai iki skrydžio, nuolat žiūrimas filmas „Balta dykumos saulė“ (Aleksejaus Leonovo pradėta tradicija, kai jis įsiūlė šį anksčiau draustą filmą net L.Brežnevui) ir netgi rengiami protmūšiai šio filmo tema.

„Jei vienas kosmonautas kažką padaro ir jam po to ima sektis, natūralu, kad ir kiti tuo persiima“, – aiškino J.Baturinas.

Taip atsirado paprotys, kurį rusai vadina „na koleso“ (nusišlapinti ant rato). Jo pradininkas – Jurijus Gagarinas. Norint geriau suprasti tokį kosmonautų elgesį, reikia paskaičiuoti, kiek laiko jie praleidžia, kol gali atlikti gamtinius reikalus kosmose.

Iki pakilimo, pačiame kosminiame laive jie tūno pernelyg nejudėdami apie 2 valandas (bendrauja per radiją su psichologu, kuris nuramina prieš raketos startą). Pakilę į kosmosą turi likti savo vietose, kol erdvėlaivis Žemę apskrieja du kartus (taigi dar du kartus po 90 min.). Taigi praeina beveik 5 valandos, kol, išėję iš viešbučio Žemėje, kosmonautai vėl gali nusivilkti skafandrus. Todėl pakeliui į kosminį laivą J.Gagarino pavyzdžiu visad stabdo autobusą irpaženklina ratą.

„Sauskelnės iš tikrųjų ir buvo sukurtos kosmonautams. Tačiau tik pirmiesiems, dabar jos nebenaudojamos“, – juokavo J.Baturinas.

Komentarai (1)