Su gravitacija kažkas negerai ir dėl to kaltas Higgso bozonas?

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Myslius 2016-08-10 23:17
Su išlenkimu tai tiesiog supaprastino, neliko mistinės jėgos, neliko G, aš tai pvz. niekaip nesuprantu kodėl yra mąstymas jog GTR tai aproksimacija, būtinai turi egzistuoti gravitonas, spacetime nėra continuum ir turi būti kvantuotas. Man tai atrodo kad turėtų būt atvirkščiai, kvantinė mechanika turi pereiti tokį pat procesą kaip ir niutoninė gravitacija, ir atsisakyti mistinių jėgų kurias perneša virtualios dalelės. Kiek suprantu reliatyvumą tai jis pasako absoliučiai 0, ten net nėra jokių konstantų, na galit sakyt kad yra c, bet tas c jis negali tiesiog būt kitoks, keiti t keičias d, matematiškai labai jau gražiai atrodo. O kvantinė... zoologijos sodas, 28 "fundamentalios konstantos", nėra tokio dalyko kaip fundamentalios konstantos. Tikslas yra prieiti prie tokio matematinio framework'o kur jų tiesiog nei vienos neliktų. Nėra kažkokio tuninimo ar konstantų kurios kažkur įrašytos, tiesiog mūsų supratimas dar labai ribotas. Tikiuosi tų konstantų laikui bėgant mažės nes jei ne tai taps neišsprendžiamu zoologijos sodu.
SaMaras 2016-08-11 09:37
O kaip tuomet yra su gravitaciniu lęšiavimu?
Myslius 2016-08-11 09:52
Ir niutoninė gravitacija šviesą lenktų jei šviesa c greičiu lekia o ne begalybės, geresnis įrodymas yra https://en.wikipedia.org/wiki/Hafele%E2 ... experiment Arba kur per užtemimą 1920-aisiais metais kažkur stebėjo kad šviesa vėluoja (shapiro delay) ir buvo pirmas įrodymas
Niemand 2016-08-11 11:09
Tiek GTR, tiek QM eksperimentiškai pasitvirtina idealiai, bet yra nesuderinamos, atitinkamai, arba viena iš teorijų (ar abi) yra kažkame klaidingos (aproksimacijos kaip ir Niutono gravitacija), arba toks nesuderinamumas yra fundamentalus (Giodelis). Dauguma fizikų nenori tikėti fundamentalumu ir ieško "naujos fizikos". Paieškos liečia abi teorijas, bet kol kas nesėkmingos. Gravitonas jokiu būdu nereiškia, kad erdvėlaikis pats savaime turi būti kvantuotas (kaip ir Higso laukas nereiškia, kad sąveikai konkrečiu atveju būtinas "cielas" Higso bozonas). Gravitonas viso labo yra QM pasekmė gravitacinėms bangoms. Mistinių jėgų atsisakyti negalima, nes tos mistinės jėgos labai sėkmingai pasireiškia eksperimentuose, pvz., Kazimiero efektas, virtualių fotonų ištraukimas iš vakuumo ir t.t. GTR yra dvi konstantos G ir c. Fundamentalios konstantos yra trys - h, G ir c. Visos likusios viso labo mato vienetų konversijos koeficientai (pvz., Bolcmano konstanta) arba skirtingos fundamentalių konstantų kombinacijos. Tikėtina, kad turi omenyje taip vadinamus QM modelių parametrus. Techniškai tai ne konstantos, nors kai kurių jų vertės šiuo metu nustatomos eksperimentiškai. Be fundamentalių konstantų objektyviai neįmanoma, nes yra tam tikri jėgų santykiai (gravitacijos/elektromagnetizmo etc.), kurie yra kokie yra. Galbūt gali rasti kažkiek bendrų vardiklių, bet visiškai atsisakyti konstantų niekaip nepavyks.
zet 2016-08-11 11:15
Nezinau kas yra gravitacinis lesiavimas, bet mes turim tik eksperimentus. Eksperimentas sako, kad judantis daiktas keicia krypti mases atzvilgiu. Kas tai yra , kodel yra, kaip yra - niekas nezino. Realiai sakyti "isgaubia erdve" tai didelis melas mokslo azvilgiu. Reiktu sakyti naudojamas "isgaubtos erdves modelis" prognozuoti kunu judejima, nes matematiskai jis atitinka stebimus ivykius - ar kazkas tokio.
Niemand 2016-08-11 11:17
Ir ne tik būti, bet ir sąveikauti pati su savimi esančia skirtingose vietose, o tam tikromis sąlygomis tokie specefektai pasireiškia net su plika akimi matomais objektais Tai ne nežinojimas - tai stebima realybė, tiesiog tai nekasdieniški reiškiniai, todėl prieštarauja buitinei intuicijai.
Niemand 2016-08-11 11:22
Moksliškai tai skamba taip - energija ir momentas apibrėžia erdvėlaikio geometriją. O visa kita - vizualizacijos ir alegorijos.
zet 2016-08-11 11:24
Pats nesu fizikas, bet kai teko bendrauti su fizikais vykdancius moksline veikla ir pradedi gilintis i "sąveikauti pati su savimi esančia skirtingose vietose" tai realybeje yra truputeli kitaip. Isvertus i tikslesne zmogiskaja kalba eksperimentu isvadas turetu skambeti siek tiek kitaip. Pvz jei ivedi salygas, kad dalele yra ne vienalyte, o bangos ir daleles kombinacija, jau daug ka keicia. Ar gali papasakoti apie toki eksperimenta (ar pateikti nuoroda) "kur plika akimi matomas objektas" (man tikrai idomu). Nes kiek zinau, tai populiaru eksperimenta, kai per skylutes "saudo" elektronus.
zet 2016-08-11 11:28
Cia jau man patinka.
Niemand 2016-08-11 11:33
http://physicsworld.com/cws/article/new ... ble-object http://www.livescience.com/27137-uncert ... scale.html http://phys.org/news/2015-02-quantum-me ... scale.html
Myslius 2016-08-11 12:48
Aš šneku apie https://en.wikipedia.org/wiki/Dimension ... l_constant (išskleisk Dimensionless constants of the Standard Model) h G c, bolcmanas energijos/tankiu unitai visokie Bohr'o spinduliai nėra fundamentalūs. c h ir G negali būt kitokie nes vieną pakeitus keičiasi ir kiti, ir nėra jokio skirtumo kokia ta reikšmė iš viso. Bedimensinės... tokių neturi būti. Na tiksliau jos kažkokios gali būti bet turi arba a) išsiskaičiuoti matematiškai b) būti ne konstantos (kaip pvz. Hubblo konstanta). Kitu atveju teorija nėra baigta.
zet 2016-08-11 13:16
Lygiai taip pat, kad dalele ir banga vienu metu yra lygiai tokiu pat budu musu galvoje sugalvota koncepcija. Yra tik eksperimentai, kurie parodo daleles ir bangos pozymius vienu metu. Is cia seka, kad banga ir dalele gali priklausyti tam paciam mistiniui objektui X. Bet gali taip pat buti, kad banga yra pasekme, ar tiesiog daleles egzistavimo ar daleles saveikos i mistini Z (kad ir edvelaiki). Antru atveju net pasiaiskintu daleles egzsitavimas vienu metu dvejuose vietose ir saveika su savimi. Tiesiog jei daleles buvimas igalina atsirasti bangas, tai dalelei atsidurus kitoje vietoje islieka bangos is senos daleles vietos ir susiduria su bangomis atsiradusiomis is kitos daleles vietos. O del nuorodu, dekui, pasiziuresiu vakare jas detaliau.
Niemand 2016-08-11 16:23
Tai čia ir yra mano minėti standartinio modelio parametrai. Taip, dalis jų nustatoma tik eksperimentiškai, ir taip, ieškoma būdų, kaip tą sąrašiuką patrumpinti randant kažkokius papildomus ryšius. Straipsnis, beje, būtent apie tai ir yra. Esmė visai ne dimensiškume. Šviesos greitis griežtai kalbant irgi bedimensinis
svetys 2016-08-15 07:27
save deleguoja į abstrakčiąją matematiką?
Aidas 2016-08-16 12:12
Kaip visada nusisneki ir vargo nematai. Pats savo poste sau priestarauji. Jei gravitacija yra tarpusavio saveika (kas yra tiesa), tai belieka nustatyti sios saveikos tarpusavio priklausomybes. O jei nori rasti gravitacijos esme ir prasme, tai tau teks atsakyti, kokia Visatos ir Buties esme ir prasme.
Myslius 2016-08-16 13:48
Esmes ir prasmes nagrinėja filosofija, empiriniui mokslui tai visiškai neįdomu, man tai yra visiškai neįdomu. Sakai begalės variacijų kuriose nieko nenumato... O vat matai ir numato, ir kad erdvė ir laikas reliatyvus, ir higso bozonus, ir juodąsias skyles, tik matai kad ką nors numatyt reikia suprast ką formulės teigia, o ne sėdėt ir filosofuot tikintis kad gamta tavo mintimis pataps. Gamtai visiškai nusišvilpt ką tu apie ją galvoji. Žinoma paprasčiausia tai pasakyt - "Et, mokslas per daug sudėtingas, kam čia gilintis", geriau savo fantaziją sugalvot o kiti tegul kiti gilinasi. Fiziką mat sugalvojo perrašyt, tikrai kad cirkas. Kad TU galėtai ką nors kritikuot visų pirma turi išmanyt ką kiti teigia, o ne iš lempos teigti. Visą fiziką nurašyt tai visų pirma tu ją visą turi suprast, nuo kvantinės mechanikos iki kosmologijos. Ir ne, tautiečiai nesidžiaugia, tautiečiams gėda. Ir taip, nereikia pavardžių ant knygų dėt. Ir taip, tai laiko švaistymas. Ir taip, neapsiginsi niekada savo tos reputacijos. Ir ne, čia ne tik lietuviai, bent kur tave suvalgytų žmogau. Ir taip, gaila man tavo laiko. Man tik įdomu kada prašviesės,berots buvo vieną kart, bet jau daugiau nenusimato. Skiedalai su razinom. Viskas juda mat, šiaip niekas nejuda viskas tik stereografinės projekcijos, šiaip iš viso nieko nėra, nors ne... viskas kas gali būt ir bus. Vienoj iš parelelių visatų net tavo teorija susilaukė pripažinimo, pasitelkiu matematiką, pradedu skaičiuoti, neužteks man gyvenimo vien tikimybę aprašyt skaičiais. Šiaip man kartais atrodo kad tu sodomazochistiškai pripratęs kaip ant tavęs pila. Taigi nieks netiki tavo tom pasakom, gal žmonės kvaili čia. Teko būt man pas tokį Lileiką paskaitoj, ten žinok labai apsišvietęs žmogus, pabandyk tu jam papasakot, jei kas nors ir supras tai tik jis. Pagarbiai, su šypsena Ironiškai, sėkmės.
svetys 2016-08-17 08:52
, kiek en mokslui svetimų personų sumoje prigeneruoja (šiuolaikiniame moksle) sufalsifikuotų „tiesos tiesų“...
Aidas 2016-08-17 09:42
Aiskinu asmeniskai Sveciui. Esme ir prasme skirtinguose dalykuose yra vis kitokia. Ar atskiras empirinis mokslas turi prasme? Turi. Ar atskiras empirinis mokslas turi esme? Turi. Ar atskiro empirinio mokslo nagrinejamas dalykas turi esme ir prasme? Galbut. Tik empirinis mokslas nagrineja reiskiniu tarpusavio priklausomybes. O reiskiniu esme ir prasme, kaip taisykle, bando aptarti filosofija ir religija. Empirinio mokslo dalykas nera reiskiniu esme ir prasme. Klausimas apie reiskinio esme ir prasme suponuoja klausima apie visumos esme ir prasme. O empiriniai mokslai visumos netiria, nes tai neimanoma. Empirinis mokslas, kad butu aiskus ir produktyvus, apsiriboja savo dalyku. Tad ir tavo bandymas kurti metafizika yra ne tik, kad bevaisis, bet ir zalingas, tai zingsnis atgal keliais simtais metu. Nes tu turi pretenzija aprasyti visuma. Fizika, net ir sukurusi visko teorija, nepretenduos aprasyti visumos, nes liks begale reiskiniu kitiems mokslams. Tu niekaip nesupranti, kodel mokslai specializavosi. Ir dar esi tuom nepatenkintas, nori plonoje knyguteje aprasyti visuma (tos knygutes taip ir nebaigei). Uztai ir gaunasi cirkas be pinigu, pats ta sakei.
Myslius 2016-08-18 02:40
Skilo atomas, kokia viso to prasmė? Planetos juda aplink saulę kokia viso to prasmė? Arba, nuo obels nukrito obuolys, keletas išminčių tai pastebėjo. Vienas iš jų klausia: Sokratas: kaip manote kokia viso šio reiškinio esmė ir prasmė? Archimedas: Aš manau kad obuolys nukrito į viršų išstumdamas orą. Galilėjus: O gal obuolys nekrito, o žemė link jo artėjo? Šekspyras: Nukrito ar nenukrito, štai kur klausimas. Laplasas: Obuolys nukrito nes turėto nukristi. Demokritas: kad nustatyti esmę reikia pasitelkti metafiziką. Kantas: metafizika tai tamsus vandenynas be krantų ir švyturių, pilnas filosofinių nuolaužų. Niutonas: reikia žiūrėti empiriškai, paėmė užrašė formulę, patikrino kad atitinka duomenis, iš lempos sugalvojo G, ir nuėjo nesigilindamas į esmę ar prasmę. Čia pat atlekia dar vienas empirikas, Einšteinas, visas pasišiaušęs, užsimiegojo, beveik praleido diskusiją. Pažiūrėjo ką Niutonas parašė, pamąstė ir sako: neatitinka Maxwell'o lygčių, reikia suderinti. Nubraukė ką Niutonas parašė ir užrašė ant viršaus. Esmės/prasmės nerado nei vienas.
svetys 2016-09-02 09:07
Na, o tai jau nebe „geltonasis skaitalas“, o „pati juodžiausia straipsninė pornografija“. Tai, kad pati gravitacija tėra tik privaloma, būtina, neišvengiama, triviali atitinkamų procesų pasekmė. Čia galima pagalvoti, jog mokslas jau išvedė fizikoje situaciją kai pasekmė nebeturi priežasties . Taigi, yra akivaizdu, jog gravitacijos stiprumas ar silpnumas yra tik pasekmė, o to priežastis slypi atitinkamų tarpusavio sąveikų specifikoje. T.y. gravitacijos jėgos dydžiai yra konkrečių tarpusavio sąveikų pasekmė. Na, o visose esmėse ir prasmėse (na, bent daugumoje ir mokslo filosofijoje) priežastis sukelia pasekmes, bet niekaip ne vėliau buvusios pasekmės sukelia prieš tai buvusias priežastis. ........