Nieko panašaus nėra visame pasaulyje: Švedijoje bandoma pirmoji elektrifikuota automagistralė (Video)

Koks galimas maksimalus greitis?

Idomu kas nutiktu jei tų fūrų butu kaip Lenkijoje, viena paskui kitą, visą kelią. Greitis tai aišku, kad 90km/h.

Švedijoje vilkiko su puspriekabe maksimalus leidžiamas greitis yra 80 km/h, be priekabos - 80 (įprastuose keliuose) arba 90 (greitkeliuose, pavyzdžiui E16 iš video).

Maniau bus aišku, kad ne to klausiau. Man įdomu koks max greitis su tokiais virbalais virš galvos? Ar laidai nesumažina to greičio?

be logikos tavo klausimas. furos visoje europoje, su keleta isiimciu ribotuvai sudeti 90 km/h. apie kokius maximalius greicius tu cia sneki? ir apskritai cia fura, darbine sunki masina, kokie cia dar max greiciai?

Su logika klausimas, jis klausia koks max tokios sistemos greitis, gal bus pritaikyta ir kitoms transporto priemonėms ne vien fūroms. Sprendžiant iš to, kad traukiniai europoj skraido 150km/h greičiu, o kartais ir 2-3 kartus tiek, tai ir ant kelių turėtu būti bent jau 100-150km/h, o kiek jie skaito, kad saagu ir leidžia tai fūrai važiuoti tai bala žino.

Logika tokia, kad eismo taisyklės vienodos visiems, nesvarbu ar ta fūra elektra bus varoma, ar atominiu kuru ar malkomis

Manau nepasiteisins. Kazkokia atsilikus trulliku sistema - tik su labiau nepriklausomu pasijungimu. Gana nauja cia tik pacios hybridines furos. Susideves greit linijos. Kruvos minusu - jei linija nutruktu - uztrumpint ka nors gali. Tures but ekstra online aptarnavimas. Aplamai nesaugu - kelias gali but uzkistas pasalinio transporto. Negabarininis transportas iskart negali naudotis tokiais keliais - nes kazkokiu laidu virsuje pritampyta... Geriau iskart daryt elektromagnetinius begius - fura uzvaziuoja dugnu, persijungia i elektrini rezima ant elektromagnetines pagalves - ir furistas nueina nusnaust ar kavos isgert... Reikia paimt visus privalumus - o ne tik ekologiskuma. Auto avariju tikimybe butu praktiskai nuline. Arba isvis elektromagnetines pagalves principu visa kelio danga padaryt. Vazinetum tada bent iki kokiu 300-500km/h ir tai dar ne riba butu.

Žinai, tokia sistema yra naudojama daugelyje šalių, net Vilniuje. Tai gal gali pateikti savo teiginių statistiką iš jau esamų pavyzdžių? 1) Kaip greitai susidėvi linijos. 2) Kaip dažnai nutrunka linijos? 3) Kaip dažnai užtrumpina ką nors? 4) Ar yra ekstra aptarnavimas šiuolaikinėse sistemose? 5) Ar negabaritinis transportas gali naudotis Vilniaus gatvėmis? Vilniuje troleibusu keliai visada užkimšti pašalinio transporto ir ką?