Gigantiškos svajonės: 8 milijardieriai, kuriems kosmosas rūpi labiau nei jų turtai  ()

Daugybė vaikų svajoja vieną dieną nukeliauti į kosmosą, bet laikui bėgant tikimybė tapti NASA astronautu pamažu tampa vis mažesnė. Daugumai tai tampa svajonės pabaiga, tačiau didieji pasaulio verslo magnatai nėra linkę taip paprastai atsisakyti svajonės.

Tenka pripažinti, kad augantis privačių erdvėlaivių įmonių skaičius šį itin pasiturinčių asmenų norą dar labiau stiprina, todėl jie noriai skiria milžiniškas pinigų sumas tam, kad jiems būtų suteikta galimybė prisidėti prie kosminės erdvės tyrinėjimų.

Keli itin reikšmingi ir sėkmingi verslo lyderiai, pasižymintys dar ir lakia fantazija, investavo milžiniškas pinigų sumas į kosminių programų vystymą. Štai keli labiausiai šioje srityje pasižymėję asmenys, rašo cnbc.com.

Elonas Muskas

Šis vyras – turbūt žinomiausias privačių erdvėlaivių idėjos šalininkas. Milijardierius vadovauja 2001 m. įkurtai įmonei „SpaceX“ (tik po dviejų metų jis ėmėsi „Tesla“).

2006 m. įmonė pasirašė pirmąjį kontraktą su NASA ir nuo to laiko sparčiai augo. Šiandien „SpaceX“ dirba beveik 5 tūkst. asmenų, o įmonės vertė siekia apie 12 mlrd. JAV dolerių (10,66 mlrd. eurų).

Vis tik tenka pripažinti, kad ne visada įvykiai klostėsi taip palankiai. Nors iš esmės šios įmonės kelias nusėtas pergalių, teko patirti ir kelias didelio visuomenės dėmesio sulaukusias nesėkmes.

Viena iš jų – birželio mėn. įvykęs nesėkmingas daugkartinio naudojimo raketos „Falcon 9” nusileidimas. Anksčiau šį mėnesį sprogus vienai iš šios įmonės raketų paleidimo aikštelėje sunaikintas 200 mln. JAV dolerių (177,59 mln. eurų) kainavęs palydovas, kuris turėjo būti panaudotas feisbuko plėtrai Afrikoje.

Jefas Bezosas
 

„Amazon“ įkūrėjo nežemiški interesai buvo kur kas kuklesni, tačiau pastaruoju metu jis vis daugiau kalba apie „Blue Origin“ – kosminių kelionių įmonę, ketinančią paversti skrydžius į kosminę erdvę prieinamus masėms.

Anksčiau šį mėnesį pristatyta naujoji 82 metrų ilgio raketa „The New Glenn“ su nevienkartinio naudojimo greitintuvu. Įmonė išsinuomojo nebenaudojamą raketų paleidimo aikštelę Kanaveralo kyšulyje, kur atliks variklių ir paleidimo raketų bandymus.

Pradėti skrydžių vykdymą ketinama 2020 m. „Ar norime pasiekti Marsą? Žinoma. – entuziazmo neslėpė 2015 m. Kanaveralo kyšulyje vykusiame renginyje dalyvavęs J. Bezosas. – Bet mes norime nukeliauti visur, o jei nori nukeliauti visur, turi reikšmingai sumažinti erdvės kainą.“

Richardas Bransonas

Tenka pripažinti, kad J. Bezosas – ne vienintelis lyderis, nusitaikęs į kosminį turizmą. R. Bransono „Virgin Galactic“ prieš dvejus metus patyrė smūgį, kai šios įmonės erdvėlaivis bandomojo pakilimo metu suskilo, tačiau neseniai bandomieji skrydžiai ir vėl atnaujinti.

Atidėliojimas ir šis incidentas, per kurį žuvo vienas iš pilotų, nenuslopino entuziazmo. Šimtai žmonių jau rezervavo vietas skrydžiui (kai kurie iš jų netgi sumokėjo 250 tūkst. JAV dolerių (222 tūkst. eurų) už šią galimybę), kurio metu jie pakils beveik į 100 kilometrų aukštį ir patirs penkių minučių trukmės nesvarumo būseną.

Pats R. Bransonas patikino ketinantis vykti į pirmąją ekspediciją ir, lyg to dar būtų maža, žada į šią neįtikėtiną kelionę leistis kartu su savo vaikais. Vis dėlto teks šiek tiek palaukti.

Iš pradžių komercinius skrydžius į kosmosą vykdyti ketinusi jau nuo 2012 m., „Virgin Galactic“ atidėjo turistinių kelionių į kosmosą pradžios datą, kol bus atlikti kruopštūs erdvėlaivių bandymai ir tyrimai.

Markas Zuckerbergas
 

Nors feisbuko įkūrėjas pats nėra labai susidomėjęs kosminės erdvės tyrinėjimais, vis dėlto jis norėtų sužinoti, kas gi ten yra. M. Zuckerbergas kartu su mokslininku Stephenu Hawkingu ir rizikos kapitalo investuotoju iš Rusijos Jurijumi Milneriu ėmėsi „Starshot“ projekto – ambicingo siekio siųsti mažų robotų į tolimus kosminės erdvės kampelius, tarp kurių ir Kentauro alfos žvaigždžių sistema, nuo Žemės nutolusi per 40 mln. kilometrų. Tai jie darys tam, kad būtų atskleistos ten glūdinčios paslaptys.

Įprastomis sąlygomis kelionė į Kentauro alfą truktų 30 tūkst. metų, tačiau šio projekto įgyvendintojai tikisi šį atstumą įveikti vos per 20 metų.

Šio ambicingo tikslo bus siekiama sumontuojant mažyčius prietaisus (įskaitant procesorių, kamerą, maitinimo ir navigacijos įrangą) pašto ženklo dydžio kosminiuose laivuose, kurie keliaus kosmine erdve naudodami burę, varomą šviesos spinduliu. Jei viskas vyks pagal planą, zondai keliaus vos keturis kartus mažesniu greičiu nei šviesa.

Robertas Bigelowas
 

Turtus jis susikrovė vadovaudamas viešbučių tinklui, tačiau dar būdamas 12 m. jis nusprendė, kad nori būti kosmoso keliautoju. Jam trūko matematikos srities žinių, bet užsispyrimas nemažėjo, o 1999 m. R. Bigelowas įkūrė „Bigelow Aerospace“ įmonę, kuriančią kosmines buveines astronautams ir kitiems kosmoso svečiams.

2013 m. NASA pasirašė su šia įmone 17,8 mln. JAV dolerių (15,86 mln. eurų) vertės sutartį tam, kad įvertintų šią įmonės technologiją. R. Bigelowas dėmesį telkia į pripučiamus modulius, izoliuotus putų pavidalo sluoksniais ir kulkoms atsparia medžiaga.

Taigi didelės buveinės gali būti suspaudžiamos ir įspraudžiamos į palyginti nedidelę krovininę erdvę, skirtingai nuo fiksuoto dydžio modulių, pavyzdžiui, Tarptautinės kosminės stoties.

Galiausiai, kaip teigia įmonės atstovai, siekiama padėti žmonėms vykdyti kosminės erdvės tyrinėjimus ir atrasti naudingųjų resursų tiek žemutinėje Žemės orbitoje, Mėnulyje, tiek ir giliajame kosmose ar Marse.

Paulas Allenas

Vienas iš „Microsoft“ įkūrėjų P. Allenas tapo vieninteliu Burto Rutano „SpaceShipOne“ investuotoju, 2004 m. nugalėjusiu „Ansari X Prize“ konkurse.

2011 m. susidomėjo kosminėmis kelionėmis ir kartu su B. Rutanu įsteigė „Stratolaunch Systems“, skirtą pagaminti 72,5 m skraidymo aparatą, kurio sparnų ilgis siektų 117 m ir kuris galėtų nugabenti raketas į didelį aukštį, kuriame jos atsiskirtų ir pakiltų į orbitą.

Daugiausia degalų raketoms prireikia pirminiam išsivadavimui iš Žemės gravitacijos gniaužtų. Šis metodas suteiks galimybę raketas paleisti ir prastomis oro sąlygomis išvengiant nerimo dėl laisvos paleidimo aikštelės paieškų. Įmonė nuo to laiko transformavosi ir virto R. Alleno „Vulcan Aerospace“.

Jamesas Cameronas
 

Jei esate matę J. Camerono filmų, turbūt jūsų nenustebins jo susižavėjimas kosmosu. 2012 m. jis tapo vienu iš „Planetary Resources“ įmonės investuotojų.

Ši įmonė rengiasi panaudoti robotizuotus laivus, skirtus atlikti tauriųjų metalų, pavyzdžiui, aukso ar platinos kasinėjimo darbus asteroiduose.

„Planetary Resources“ pirmą savo bandomąjį erdvėlaivį paleido liepos mėn., o dėmesys buvo telkiamas į pagrindines technologijas ir daug resursų turinčių asteroidų paieškas. Tiesa, nebuvo diskutuota, ar ši misija buvo sėkminga, ar vis dėlto jos rezultatai buvo nepatenkinami.

Naveenas Jainas

„Moon Express“ – privataus kapitalo įmonė, įkurta milijardieriaus verslininko Naveeno Jaino, kosmoso technologijų guru Barney Pello ir kosmoso tyrinėtojo Bobo Richardso, - atvėrė kelią privačioms JAV įmonėms, siekiančioms tyrinėti ir sukomercinti kosminę erdvę.

Šiandien ši įmonė – tai pirmoji privati verslo bendrovė istorijoje, gavusi JAV vyriausybės palaiminimą keliauti už Žemės orbitos ribų ir įgyvendinti misiją giliajame kosmose.

Tikslas – nuleisti robotizuotą kosminį laivą ant Mėnulio paviršiaus 2017 m., išanalizuoti ir ištirti resursus, kurių vertė siekia trilijonus JAV dolerių ir kuriuos būtų galima panaudoti Žemėje.

Mėnulyje gausu geležies rūdos, vandens, Žemėje retai sutinkamų mineralų ir tauriųjų metalų, anglies, azoto, vandenilio ir helio-3 dujų, kurias būtų galima panaudoti ateities reaktoriuose branduolinei energijai gaminti išvengiant radioaktyvios taršos.
 

Aut. teisės: delfi.lt

(13)
(0)
(13)

Komentarai ()