Eksperimentas, kurio nedarytų joks universitetas: kaip biohakeriai sukūrė „supergalią“ - pakeitė žmogaus regą ir ėmė matyti visiškoje tamsoje (Video)  (9)

Prieš pusantrų metų naujienose mirgėjo fotografijos žmogaus, bauginamai juodomis akimis. Jo vyzdžius ir raineles dengė sodriai tamsūs kontaktiniai lęšiai, saugantys, kad atsitiktinė šviesa nepažeistų „nulaužtų“ akių receptorių.

Eksperimento, kurio nebūtų leidę atlikti jokiame universitete, idėją biohakeriai rado 2012 metų straipsnyje. „Regėjimo pigmentai sudaryti iš baltymo opsino, sujungto su 11-cis-retinaliu, kuris pradeda šviesos pavertimą elektros signalu, – rašė Kolumbijos universiteto biochemikai Elias Vašingtonas su bendraautoriais, kurie netgi atliko sėkmingus bandymus su pelėmis. – Pademonstravome, kad chlorofilo dariniai gali atlikti tą pačią funkciją“.

Mokslininkai pažymėjo, kad tada spalvos, į kurias reaguoja gyvūno akys, pasislenka į chlorofilo spektro pusę. O tuo pačiu iškėlė prielaidą, kad ir kitos panašios į retinalį medžiagos gali užimti jo vietą pigmente, tuo pačiu ir pakeisti regėjimo ląstelių jautrumo spektrą.

Labai juodos

Science for the Masses grupės biohakerių dėmesį šiame sąraše patraukė vienas junginys, „chlorinas e6“ (Ce6) – chlorofilo analogas, kurį sužadina aukštos energijos ultravioletinės šviesos fotonai. Се6 preparatai gaunami iš jūrų dumblių ir šiek tiek naudojami kai kurių vėžio rūšių terapijoje, tai reiškia, kad su šia medžiaga buvo atlikti būtini klinikiniai tyrimai ir ji gavo JAV Maisto ir vaistų agentūros (FDA) palaiminimą. Tačiau tokių ekstremalių Ce6 bandymų atlikta nebuvo.

Tačiau biohakerius Jeffrey'į Tibbetsą ir Gabrieli'į Licina'ą, užsiimančius – pasak jų pačių – „antidisciplininiais“ tyrinėjimais, tai mažai jaudino. Pirmuoju savanoriu tapo pats Gabrieli'is.

Lipnius juodus Ce6 miltelius eksperimentatoriai ištirpino medžiagų perėjimą per ląstelių membranas palengvinančiame dimetilsulfokside – ir sulašino tirpalą į bandomojo akis. Po valandos jis ėmė matyti visiškoje tamsoje 25–50 m atstumu ir užtikrintai atpažino nedidelius objektus, kuriuos kontrolinės grupės žmonės atpažindavo vos vieną kartą iš trijų.

Iki ryto preparatas išsisklaidė ir naujai įgauta „supergalia“ dingo. 20 dienų trukę medicininiai tyrimai jokių pašalinių poveikių neaptiko. Tačiau 2015 metų gegužę viskas netikėtai baigėsi: „dėl nepatikslinto individualaus nesuderinamumo“ Gabrieli'is ir Jeffrey'is pasuko skirtingais keliais, ir Science for the Masses oficialiai baigė savo egzistavimą.

Neteisingas vitaminas

Po pusantrų metų visuomenė išgirdo apie naują, kaip paaiškėjo, vėl susiėjusių, biohakerių projektą. „Visada įdomu galimybė pagerinti žmogaus prigimtį, – pareiškė Gabrieli, – ir paprasčiausia pradėti tai daryti nuo juslių sistemos“. Šįkart jie atkreipė dėmesį į priešingą – infraraudonąją – spektro pusę, kuri naktinį regėjimą suteikia, pavyzdžiui, gyvatėms.

Ir vėl, projekto esmė – pigmento komplekso kofermentą pakeisti dirbtine alternatyva. Retanalis – vitamino A produktas, ir, ėmęsis bandomojo triušio vaidmens Tibbettsas beveik mėnesį laikėsi griežtos dietos. Valgyje negalėjo būti šio vitamino ir didžiąją dietos dalį sudarė sausi mišiniai su šiek tiek žemės riešutų ir svogūnų. Tuo pat metu Jeffrey'is vartojo įspūdingas modifikuoto vitamino А2 dozes, kurio fotojautrumas labiau paslinktas infraraudonojo spinduliavimo pusėn.

Šįkart „laužimosi“ Licina ir Tibbettsas ėmėsi rimčiau ir sukonstravo „elektroretinografą“ – savotiškus didelius juodus akinius, kurie gavę signalą, gali kurti reikiamo ilgio šviesos bangas, taip pat ir ilgesnes, nei 730 nm – t.y. infraraudonąsias. Jų svetainėje pateiktuose grafikuose matosi, kad bandomųjų regėjimas ėmė reaguoti į 850 ir netgi 950 nm ilgio bangas – toli už žmogaus regėjimo diapazono ribų.

Beprotybės riba

Specialistų reakcija į naujieną nebuvo vienareikšmė. „Tai jau peržengia beprotybės ribą, – griebėsi už galvos oftalmologas iš Viskonsino universiteto Jimas Hoeve. – Aš nuolat sutinku žmones, kuriems trūksta vitamino A, ir jų rega silpnesnė. Jokioje tamsoje jie nemato“. Medikas pabrėžia, kad šio vitamino, organizme atliekančio ir kitas svarbias funkcijas, trūkumas, gresia kuo sunkiausiomis pasekmėmis, ir jos netgi gali būti letalios.

Jo kolega iš Niujorko Optometrijos koledžo Benjaminas Backusas nusiteikęs palankiau. „Pakeitę vitaminą А vitaminu А2, nebegalite matyti mėlynosios spektro dalies, – svarsto jis, – tačiau įgyjate jautrumą tolimojoje raudonos spalvos dalyje. Tik reikia atidžiai stebėti, kad nekiltų vitamino A deficito“.

Daktaras Hoeve pabrėžia, kad nė vienas save gerbiantis mokslo žurnalas nesiims publikuoti tokių pavojingų ir neitin griežtai parengtų tyrimų. „Mes tiesiog norėjome užsiimti mokslu be akademinėje aplinkoje veikiančių apribojimų, – prieštarauja biohakeriai. – Jei nebūsime publikuoti, patys paskelbsime viską laisvam naudojimui internete“. Taip ir nutiko: nuodugnius eksperimentų protokolus nesunku rasti internete. Juose, be viso kito, rašoma „Galima pažymėti, kad bandomieji pradėjo viską matyti keistu raudonu atspalviu, neteko galimybės atskirti žalią nuo mėlynos, o taip pat galėjo tamsoje parodyti į objektus, kurių kiti nematė visai“.

R. Fišman
www.popmech.ru