Internetas yra išsamiausias informacijos šaltinis, tačiau jos gausa tokia didžiulė, kad naršydami ir ieškodami kokios nors informacijos pasimetame, susipainiojame ir galiausiai nuklystame į puslapį, kuris su mūsų pirmine paieška neturi nieko bendro. Skamba pažįstamai, tiesa?

Taip yra dėl to, kad specifinės informacijos paieška reikalauja daug intelektualinių resursų ir galimybės daug užduočių atlikti vienu metu (multitask’inti). O kaip rodo tyrimai, mūsų galimybės tai daryti yra labai ribotos.

Tačiau tai galioja ne visiems. Naujas tyrimas, atliktas Peggy Alexopoulou iš Loughborough universiteto, parodė, kad kai kuriems žmonėms keletą užduočių atlikti vienu metu sekasi daug geriau nei kitiems. Ir visą tai labiausiai lemia vienas dalykas – kaip gerai veikia mūsų darbinė atmintis.

Darbinė atmintis yra atsakinga už informacijos saugojimo, apdorojimo, sprendimų priėmimo ir planavimo kokybę. Dar ji atsakinga už dėmesį, operuojamos informacijos kokybę ir kiekybę.

Ankstesni tyrimai parodė, kad šis atminties tipas „multitasking'e“ vaidina svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui paaiškėjo, kad jei žmogus yra išblaškomas, jo gebėjimai „multitaskinti” sumažėja.

Kita vertus, nebuvo žinoma kiek konkrečiai skirtinga žmonių darbinė atmintis lemia šį gebėjimą. Būtent tai P. Alexopoulou ir siekė išsiaiškinti šio tyrimo metu.

Tam buvo pasitelkta 30 studentų. Iš pradžių, specializuotais testais, buvo nustatytas jų darbinės atminties lygis – studentų buvo paprašyta įsiminti visą seriją simbolių, tuo pat metu sprendžiant matematikos uždavinius.

Tada visų tyrimo dalyvių buvo paprašyta internete ieškoti informacijos keturiomis pateiktomis temomis. Kiekvienam eksperimente dalyvaujančiam du iš klausimų buvo pažįstami ir susiję su jų profesija ar kitomis turimomis kompetencijomis, kiti du – tokie, su kuriais dalyvis nebuvo artimai susipažinęs.

Tai ypač svarbu, nes tyrimai parodė, kad žmonės tam tikra tema turintys išankstinių žinių, gali jomis operuoti naudodami daug mažiau darbinės atminties.

Buvo išsiaiškinta, kad tie, kurie po specialaus testo buvo įvardyti kaip turintys geresnę darbinę atmintį, paieška užsiėmė daug intensyviau, daugiau dėmesio galėjo skirti ieškomos informacijos šaltinių skirtumams apibrėžti ir galiausiai sukūrė geresnę paieškos strategiją.

Išvadose skelbiama, kad ši grupė tiriamųjų galėjo lengviau koordinuoti turimas ir naujas žinias, jas tarpusavyje sieti, interpretuoti ieškomą klausimą platesniame kontekste ir atitinkamai suformuoti reikiamas užklausas bei kurti pažangesnes paieškos strategijas.

Įdomu tai, kad prastesnę darbinę atmintį turėję tiriamieji su šia užduotimi tvarkėsi ženkliai blogiau. Jiems gana neblogai sekėsi rasti atsakymus žinomomis temomis, tačiau perėjus prie temų, su kuriomis nebuvo anksčiau susipažinę išbandė tas pačias strategijas, kurias taikė prieš tai ieškotai informacijai.

O kai beveik nieko nepavyko rasti, keista, tačiau užuot ieškoję naujų paieškos būdų, tą patį bandė dar kartą. Jokių pažangesnių paieškos strategijų ši grupė nesukūrė. 

Taigi, išvadą galime daryti tik vieną. Jei norime efektyviai dirbti daug darbų, privalome lavinti darbinę atmintį.  

Komentarai (2)