Kodėl lietuviai kaip išprotėję maukia alkoholį? Kalta ne reklama ir ne parduotuvės - tikroji priežastis visiems žinoma, bet ignoruojama  (15)

Įvairių tyrimų statistikose Lietuva dažniausiai atsiduria tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių. Todėl politikai vis dažniau kartoja, kad karas su alkoholio pasiekiamumu dar tik prasidėjo. Greitai ne tik neliks alkoholio reklamų, bet ir pati alkoholio prekyba gali būti patikėta valstybei. Tačiau retas politikas pasivargina žvelgti giliau ir pabandyti suprasti, kuo lietuvis toks nusivylęs, kokias negandas jis skandina alkoholio stikle.

Neseniai 19-oje šalių atliktas RARHA SEAS tyrimas atskleidė alkoholio vartojimo kultūros tendencijas Europos šalyse. Tyrimo išvadose teigiama, kad respondentų, nurodžiusių, jog rizikingai (gausiai) vartojo alkoholį per pastaruosius 12 mėnesių, skaičius svyruoja nuo daugiau kaip 60 proc. apklaustų europiečių Šiaurės Europos šalyse iki maždaug 10 proc. Italijoje ir Portugalijoje.

Be to, tyrimas galėtų būti įdomus ir politikams, su viskuo kovojantiems draudimais. Pasirodo, didžioji dalis respondentų labiausiai remia ir laiko priimtiniausiomis tokias alkoholio kontrolės politikos priemones kaip švietimas ir informavimas, taip pat atsitiktinių vairuotojų iškvėpto oro tikrinimas - abi šios priemonės buvo palaikomos daugumos respondentų. Vis dėlto didžioji dalis respondentų sutinka, kad alkoholis nėra paprastas produktas, ir reikalauja specialių apribojimų.

Jie taip pat mano, kad valdžios institucijų pareiga – apsaugoti žmones nuo alkoholio vartojimo žalos. Labiausiai nuomonės išsiskyrė dėl dalies alkoholio politikos priemonių – alkoholio prieinamumo ir įperkamumo apribojimų. Nedaug apklaustųjų pasisakė už alkoholio prekybos laiko ribojimą vakare ir labai maža dalis buvo prieš dideles kainas, kuriomis siekiama sumažinti alkoholio žalą.

Taip pat įdomu tai, kad yra keturi veiksniai, lemiantys respondentų alkoholio vartojimą: siekis patirti malonumą, siekis pritapti prie kitų, tariamas alkoholio teigiamas poveikis sveikatai ir alkoholio vartojimas kaip problemų sprendimo būdas. Vidutiniškai dominavo hedonistinės ir socialinės priežastys.

Pastebima, kad Lietuva smarkiai pirmauja pagal tokias alkoholio vartojimo priežastis: noras užsimiršti nuo visko (1 vieta), bandymas įveikti depresiją (1 vieta), siekis tiesiog apsvaigti (1 vieta), nenoras išsiskirti iš daugumos (2 vieta), manymas, jog alkoholis yra puikus būdas pasilinksminti (3 vieta).

– Ar iš respondentų įvardijamų gausaus vartojimo priežasčių galima būtų pasakyti, kad alkoholio vartojimas yra įvairių veiksnių ir kasdienių situacijų pasekmė? – „Vakaro žinios“ paklausė psichologo ir psichoterapeuto Gedimino Navaičio.

– Taip, man nėra jokių abejonių, kad padidėjęs alkoholio vartojimas yra pasekmė. Visi žmonės yra skirtingi, vadinasi, ir priežastys, kodėl žmonės vartoja, taip pat skirtingos. Tačiau probleminis vartojimas yra labiausiai susijęs su tuo, kad žmogus yra nelaimingas ir nepatenkintas savimi bei savo situacija.

Alkoholis jam padeda pasiekti greitesnius asmenybės pokyčius, kurie be alkoholio įvyksta tik su laiku ir tik tuomet, jei žmogus keičiasi ta kryptimi, kuria norėtų keistis. Paprasčiau sakant, vieni žmonės išgėrę tampa linksmi ir atviri, o kiti, priešingai, niūrūs, pikti, gal net agresyvūs. Kodėl jie tokie tampa? Jie tampa tokie, kokie jie šiaip nedrįsta būti.

Lietuvoje svarbios vartojimo priežastys, kurios susijusios su nusivylimu ir siekiu užsimiršti. Tai būtų galima susieti su laimės lygio tyrimais. Pagal juos apytikriai galima pasakyti, kad Lietuvoje yra santykinai mažai tikrai laimingų žmonių.

Maždaug 10 proc. respondentų tokiuose tyrimuose teigia, kad metai buvo geri ir jie tikisi, jog gerovė stiprės. O labai didelė žmonių dalis atsako, kad metai buvo blogi ir ateityje nieko gero nesitikima.

Taip manančių žmonių procentas įvairiuose tyrimuose svyruoja nuo 17 iki 21 proc. Tai yra penktadalis. Galima būtų palyginti su laimingiausiomis Skandinavijos šalimis, kur tokių nelaimingų žmonių būna 1-3 proc.

– Ar apribojus alkoholio pasiekiamumą, jo reklamą ir pakėlus alkoholinių gėrimų kainą galima tikėtis, kad žmonės taps laimingesni ir mažiau vartos alkoholio?

– Išnaikinus legalų alkoholį, atsiras nelegalus alkoholis arba narkotikai. Pagal dabar siūlomą priemonių logiką galima būtų tik niūriai pajuokauti, kad Lietuvoje nebėra jokių problemų su narkotikais. Juk ir jų reklamos nėra, prieinamumas nežinia kur, o antkainis siekia bent 500 proc. žaliavos.

Tad akivaizdžiai matome, kad orientuojantis tik į demonstraciją ir nesprendžiant esmės realaus pokyčio vargu ar galima tikėtis. Juk priežastys įvardytos – žmonės nesijaučia laimingi, yra apimti depresijos – ir tai bando įveikti gausiau vartodami alkoholį.

– Apsižvalgius aplink, atrodo, kad išties nesiekiama pagerinti žmonių gyvenimų. Uždaromos mokyklos, kultūros centrai, atlyginimai kyla tik šalies elitui, griežtinamas Darbo kodeksas, kyla kainos, kalbama apie naujus mokesčius, nėra užimtumo, didelės kultūrinių pramogų kainos. Ar tai sukelia nepasitenkinimą savo gyvenimu ir paskatina rinktis prieinamesnę pramogą – alkoholį?

– Būtina kalbėti apie perėjimą nuo rinkos prie laimės ekonomikos. Šioje vyraujančioje pažiūrų sistemoje nėra atsakymo, kiek turi išaugti BVP, kad neliktų šios problemos. Vadinasi, turi augti kiti dalykai – turi didėti visuomenės laimės lygis. Jei jis paaugs, alkoholio problema, kuri yra išvestinė, išnyks savaime. Pagalvokime, juk jei visi turi automobilius, arkliavagių sumažėja labai smarkiai.

Taip, šioje srityje yra lengviausia imituoti veiklą, kurios rezultatyvumas yra arba nulinis, arba tiesiog simbolinis. Tai įrodo paprastas pavyzdys: neseniai buvo didžiuojamasi, kad yra panaikinta prekyba alkoholiu degalinėse, nes tai neva didelis laimėjimas. Bet Lietuvoje yra 19 500 vietų, kuriose galima prekiauti alkoholiu. Degalinių buvo 308. Be to, degalinėse kaina visuomet buvo šiek tiek didesnė, taip pat ten nuolat veikia kameros.

Tad degalinėje nusipirkti alkoholio nepilnamečiui beveik nebuvo galimybės. Juolab per pastaruosius penkerius metus nebuvo nė vieno atvejo, kad kas nors būtų atvažiavęs į degalinę, įsigijęs alkoholio, prisigėręs ir padaręs avariją. Tuomet veiksmo beprasmiškumas yra akivaizdus. Nors jis tapo pagrindiniu politiniu būgneliu, ko gero, metams. Tuo metu principingai vengiama temos apie visuomenės laimės kėlimą.

– Kaip turi būti kuriama laimės ekonomika? Gal padėtų priverstinis kodavimas, ir žmogus jau laimingas?

– Reikia atskirti, kad alkoholizmas yra liga, o girtavimas – yda. Ligas reikia gydyti, o su ydomis – kovoti. Ir čia yra skirtingi uždaviniai. Deja, pas mus tai dažnai suplakama į vieną sakant, kad bus kovojama su girtavimu ir alkoholizmu. Tai taip pat yra viena iš priežasčių, kodėl siūlomos priemonės neveikia.

Žinoma, vienas veiksmas nieko neišsprendžia. Bet, pavyzdžiui, Lietuvoje BVP vienam gyventojui sukuriama nežymiai daugiau nei Estijoje ar Lenkijoje. Lietuvoje atlyginimo vidurkis už valandą yra 6 eurai, Lenkijoje - 7,5, o Estijoje - 9 eurai. Tai skaičių eilutė, kuri tarsi sako, kad reikia kažko daugiau pagaminti ar daugiau dirbti, bet tai neturi jokio pagrindo. Nes niekuomet nebus atsakyta, kiek dar reikia. O ekonomika turėtų būti daugiau mažiau tikslus mokslas. Jei mums kažko trūksta, reikėtų žinoti, kiek dar ko turime sukurti.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Aut. teisės: Vakarų ekspresas
Vakarų ekspresas
Autoriai: Justina Gafurova

(40)
(7)
(33)

Komentarai (15)