Itin daug žadantis įdomus tyrimas: bus galima prisiminti absoliučiai viską, net ir tai, ką jau esate pamiršę  ()

Amnezija iš žmonių kasmet atima krūvą nuostabių prisiminimų ir naudingų žinių. Dar blogiau – šis reiškinys tam tikromis aplinkybėmis neleidžia kaupti naujų patirčių. Vis dėlto, mokslininkai pamažu supranta kaip atsiminimai formuojasi, kur jie smegenyse keliauja ir net ketina sugrąžinti tai, kas rodėsi pamiršta visam laikui.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Atmintis yra viena paslaptingiausių ir sudėtingiausių žmogaus smegenų funkcijų. Tai nelyginant dėlionė, sudaryta iš daugybės smulkių detalių, todėl ją mokslininkams taip sunku perprasti. Atminčiai liovusis veikti, tai gali pasireikšti daugybe skirtingų būdų: vieni užmiršta jaunystės potyrius, kiti, tuo tarpu, užmiršta tai ką veikė prieš keliolika minučių, dar kiti – negali kaupti naujų prisiminimų.

Vis dėlto, amnezija nėra itin retas reiškinys. Jei nuolat pamirštate kur palikote raktus ar kitą mažmožį, tai nenusiminkite. Amnezija kasdien šiek tiek veikia mus visus.

Laimei, mokslininkai vis daugiau ir daugiau sužino apie tai kaip atsiminimai kaupiami mūsų smegenyse, o pastaruoju metu netgi pradėta svarstyti idėja, prarastus atsiminimus susigrąžinti.

Bet koks naujas potyris išsaugomas smegenų nervinių jungčių tinkle, o vieta kurioje jis bus išsaugotas, priklauso nuo prisiminimo turinio (nors dar visai nesenai buvo manoma, kad visa atmintis akumuliuojama hipokampe). Tačiau viena tiesa išlieka nepaneigiama – atsiminimai saugomi dėl stiprių jungčių tarp smegenų neuronų.

Visai nesenai buvo atrastas baltymas KIBRA (KIdney/BRAin protein), kuris, kaip paaiškėjo, šias jungtis sustiprina. Kartu buvo sužinota, jog šio baltymo laikui bėgant mažėja, o  tai vienas iš atsakymų į klausimą kodėl atmintis senstant silpnėja. Be to, sergant Alzheimerio liga, susidaro medžiaga slopinanti KIBRA baltymo veiklą. Todėl šia liga sergančio žmogaus smegenyse nerviniai impulsai keliauja neefektyviai, o nauji atsiminimai saugomi itin sunkiai, o senieji prarandami.

Šiuo metu toliau tęsiami intensyvūs tyrimai. Tačiau jau dabar aišku, kad jie daug žadantys. Eksperimentai su pelėmis parodė, kad pritaikius genų inžinerijos metodus ir aktyvavus pažeistas smegenų ląsteles bei privertus jas gaminti daugiau KIBRA baltymo, ląstelių funkcinės galimybės atsistato, o kartu grįžta ir jose buvę prisiminimai.

Šis atradimas liudija, jog svarbūs atsiminimai smegenyse saugomi, net jei jų neatsimename, o juos susigrąžinti įmanoma. Belieka tik laukti tolimesnių mokslininkų rezultatų ir tikėtis, kad sulauksime laiko, kai ši naujovė taps kasdienybe ir patys galėsime ja pasinaudoti.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Technologijos.lt
(52)
(0)
(52)

Komentarai ()