13 įdomių faktų apie probiotikus - ar tai geriausias būdas atstatyti organizmą po švenčių?  ()

Apie probiotikus kalbama seniai ir vis tik dar daug ko apie juos nežinome. Dailymail.co.uk pateikia 13 esminių faktų apie probiotikus.

1. Jie turi įtakos absoliučiai visiems organams.

Kaip gali šitiek daug organizmo funkcijų priklausyti nuo žarnyno? Žmogaus organizme esančios bakterijos vadinamos mikrobiomu, jį sudaro apie 100 trilijonų bakterijų ląstelių, kurių didžiausia koncentracija yra žarnyne. Mokslas vis labiau sieja šias bakterijas su daugeliu sveikatos aspektų.

2014 m. tyrime, kuris buvo išspausdintas žurnale „Journal of Clinical Investigation“, rašyta: „Mikrobiomo ir jo veiklos derinys dalyvauja praktiškai visuose biologiniuose procesuose, kurie susiję su žmonių sveikata ir ligomis.“ Kiti tyrimai siejo žarnyno bakterijas su imunitetu, odos būkle, dirgliosios žarnos sindromu ir netgi autizmu.

2. Blogosios bakterijos gali tukinti.

Daugelio žmonių mikrobiomas yra prastokas, nes netinkamai maitinamės – valgome daug cukraus, perdirbtų angliavandenių, maisto produktų su dirbtiniais saldikliais ar antibiotikais, o šie ir pan. produktai naikina gerąsias bakterijas.

Iš tiesų vos po vieno kurso antibiotikų žarnyno bakterijos kelerius metus būna silpnesnės. Kaip tai veikia kūno masę? Jei mikrobiome nepakanka palankios terpės gerosioms bakterijoms, mes norime daugiau kalorijų, todėl daugiau valgome, stambėjame. Be to, bakterijos sąveikauja su apetitą reguliuojančiais hormonais žarnyne – leptinu ir grelinu.

3. Bakterijos gali veikti ir smegenis.

Optimalus bakterijų balansas būtinas, kad funkcionuotų enterinė nervų sistema, dar vadinama antrosiomis smegenimis, kuri yra žarnyne. Enterinė sistema gamina chemines medžiagas, kurios veikia mūsų nuotaiką – pvz., 95 proc. serotonino pagaminama žarnyne. Nieko stebėtino, kad tyrimais grindžiama – fermentuoti produktai naudingi psichinei sveikatai. Kanadoje buvo atliktas tyrimas – bailioms pelėms į žarnyną perkėlė drąsių pelių žarnyno bakterijų, ir bailių pelių nerimas sumažėjo.

4. Ir odą.

Probiotikų ir gerųjų bakterijų dedama į kremus, tepalus nuo egzemos ir aknės. Kvadratiniame centimetre odos paviršiuje yra apie 100 000 bakterijų, tai 200–300 rūšių bakterijos. Sveiką odą turinčių žmonių organizme yra daugiau apsauginių bakterijų – S. epidermis ir S. hominis, o sergančių egzema organizme yra daugiau S. aureus bakterijų, ištyrė mokslininkai. Žurnale „Science Translational Medicine“ buvo aprašytas tyrimas – mokslininkai įmaišė į kremą saugančių bakterijų, paskui patepė šiuo kremu rankas penkiems egzema segantiems savanoriams. Jų odoje žymiai sumažėjo S. aureus bakterijos.

5. Cukrus naikina gerąsias bakterijas.

Mūsų žarnyne yra apie 100 trln. bakterijų. Idealus balansas – 85 proc. gerųjų ir 15 proc. blogųjų bakterijų. Vos po vieno kurso bakterijų gerosios bakterijos būna nusilpusios iki ketverių metų. Gerųjų ir blogųjų baterijų balansą trikdo ir kofeinas, perdirbti maisto produktai, stresas, steroidiniai ir kitokie vaistai. Bėgant metams žmogaus organizme natūraliai sumažėja skrandžio rūgšties, kuri būtina gerosioms bakterijoms daugintis. Ir vis tik didžiausias kaltininkas – per didelis kiekis cukraus.

„Blogosios bakterijos minta perdirbtais angliavandeniais ir cukrumi, todėl daugelio žmonių žarnyne – visiškas chaosas“, – aiškino mitybos specialistas Robertas Hobsonas. Blogųjų bakterijų pertekliaus simptomai įvairūs – pradedant maisto netoleravimu, baigiant chroniniu nuovargiu, autoimuninėmis ligomis, odos ligomis, pvz., psoriaze, egzema. R. Hobsono teigimu, žarnyne pradėjus dauginti gerųjų bakterijų, ligų simptomai dažnai išnyksta.

6. Juos vartojo tūkstančius metų.

Probiotikai – gyvos bakterijų ir kitų mikroorganizmų, taip ir mielių, grandinės. Vartojami pakankamais kiekiais, probiotikai naudingi sveikatai. Jie vartojami tūkstančius metų su maistu, dabar jų būna pirkti kapsulėmis, jų yra pieno produktuose.

7. Probiotikų gausu raugintuose produktuose.

Raugintuose produktuose gausu probiotikų, kurių reikia virškinamajam traktui. Nuo seniausių laikų viso pasaulio virtuvėse būta raugintų daržovių, padažų, grūdų, jogurto. Kefyras – surūgęs pienas, kuriame ypač daug gerųjų bakterijų. Visuose raugintuose produktuose yra daug probiotikų. Žmonės tūkstančius metų valgė raugintus produktus, organizmui tai labai naudinga.

8. Ne visi natūralūs jogurtai yra vienodi, kalbant apie probiotikų kiekį juose.

Teoriškai jogurte turi būti tam tikras gerųjų bakterijų kiekis. Tačiau brangiau kainuojančiuose jogurtuose gerųjų bakterijų daugiau. R. Hobsonas aiškina – jogurtų, kurių etiketėje užrašyta „jogurtas su probiotikais“, sudėtyje bus ne tik įvairių gerųjų bakterijų, bet ir probiotikų.

9. Gerosioms bakterijoms reikia ir prebiotikų.

Kai kurie vaisiai ir daržovės yra ypač naudingi gerosioms bakterijoms: bananai, bulvinių saulėgrąžų šakniagumbiai, šparagai, pankoliai, česnakai, šaltos bulvės, svogūnai, obuoliai, porai, kininiai kopūstai. Jei iki šiol šių vaisių ir daržovių nevalgėte, įtraukite į racioną mažais kiekiais, kad nepūstų pilvo.

10. Svarbios bakterijų rūšys.

Probiotikai gaminami iš tam tikrų maisto produktų, juose yra gerųjų bakterijų, kurios išlaiko sveiką mikrobiomą. Gerųjų bakterijų būna įvairių rūšių. Atliktas tyrimas parodė, kad žmonės dažnai nesupranta, jog yra skirtingų probiotikų rūšių, kurių reikia, norint būti sveikiems ir turėti stiprų imunitetą.

Gerųjų bakterijų šeimose yra visiems gerai žinomų bakterijų – lactobacillus ir bifidobacterium, bet yra ir tokių rūšių, kurios atlieka specifinę funkciją ir kurios pavadintos raidėmis, skaičiais arba žodžių ir raidžių, skaičių kombinacijomis, pvz., lactobacillus DDS-1, bifidobacterium longum.

„Nė viena rūšis ar (bakterijų) rūšių derinys neaprūpina viskuo, ko reikia sveikatai, – aiškino gydytoja Sarah Brewer. – Reikalingos tinkamos rūšys ar rūšių deriniai, nes (bakterijos) atlieka skirtingas funkcijas.“ Tarkime, bakterijų rūšys – šeimos nariai, turintys skirtingus talentus. Ši sritis dar gana mažai tyrinėta, nėra rekomendacijų dėl bakterijų rūšių ar jų derinių, teigė S. Brewer.

11. Jei vartojate probiotikų papildus, jų reikia DAUG.

Probiotikų piliulėje turi būti 10 milijonų ar daugiau bakterijų, kuo daugiau, tuo geriau, sako R. Hobsonas. Naujuose probiotikų papilduose būna 50 mln. gerųjų bakterijų iš keturių gana gerai ištirtų bakterijų rūšių, taip pat pridedama kalcio, vitamino D3, B6, kurie gerina virškinimą, stipriną imunitetą ir skatina energijos apykaitą organizme.

„Vien su maistu neįmanoma gauti visų reikiamų bakterijų rūšių ir gyvųjų bakterijų, kurių reikia užtikrinti sveikam mikrobiomui, – pabrėžė R. Hobsonas. – Be to, mums reikia daugiau nei vienos bakterijų rūšies, kad būtume sveiki.“

12. Papildus geriausia išgerti prieš pusryčius.

„Išgerkite probiotikus prieš pusryčiaudami, – pataria R. Hobsonas. – Įrodyta, kad tokiu metu bakterijoms daugiausia šansų išlikti rūgščioje skrandžio terpėje.“ Su probiotikais nevartokite stipriai rūgštingumą didinančių produktų – saldžių gėrimų, sulčių, labai karšto maisto, alkoholinių gėrimų. Tokie produktai gali sunaikinti mikrobus, tad papildai neduos naudos.

13. Po antibiotikų kurso geriausia vartoti papildus.

Antibiotikai sukurti gydyti bakterijų infekcijas organizme. Tačiau antibiotikai neskiria gerųjų ir blogųjų bakterijų žarnyne, taigi jie sutrikdo žarnyno bakterijų pusiausvyrą. Laikui bėgant daugumos žmonių žarnyno bakterijų balansas atsistato. Tiesa, tam prireiks kelių savaičių ar net mėnesių.

Tad jei jums buvo skirtas antibiotikų kursas, gerkite probiotikų, kurie padės pasidauginti gerosioms bakterijoms žarnyne, kurių sumažėjo dėl antibiotikų. „Labai svarbu pradėti vartoti probiotikus iš karto, kai tik pradedate gydytis antibiotikais, ir vartoti jų dar dvi savaites, baigus gydytis antibiotikais“, – įspėja suomių mikrobiologijos profesorius Arthuras Ouwehandas.

Aut. teisės: delfi.lt

(22)
(7)
(15)

Komentarai ()