Tai ne tik paslauga gamtai - 10 savanaudiškų priežasčių, kodėl žmonės tiesiog privalo išsaugoti dramblius (Video)  ()

Kartais atrodo, kad gyvename drambliams baisiausiais laikais. Kinija gal ir nutraukia prekybą dramblio kaulu, o Europos Sąjunga kovoja su jo kontrabanda, tačiau brakonieriai ir toliau žudo dramblius.

Be to, naikinami miškai, blokuojami natūralūs dramblių migracijos keliai. O žmonės ir drambliai konkuruoja dėl žemės, maisto ir vandens, rašo britų dienraštis „The Guardian“. Tad dabar yra labai tinkamas laikas pakalbėti apie tai, kodėl turėtume gelbėti ir saugoti dramblius.

1. Drambliai gali mums padėti kovoti su vėžiu

Jutos ir Čikagos universitetų mokslininkai neseniai nustatė, kad dramblių organizme išsivystė DNR taisymo mechanizmas, padedantis atsikratyti ląstelių su vėžį sukeliančiomis genų mutacijomis. Mokslininkai tiki, kad tai gali padėti kuriant vaistus nuo vėžio ar net užkirsti kelią onkologinių ligų vystymuisi.

2. Drambliai gali padėti turintiems klausos negalią

Dramblio klausos diapazonas yra artimiausias žmogaus diapazonui. Bėgant metams, mūsų klausa prastėja. Ištyrę visą procesą, kaip dramblio ausis fiksuoja aukštesnio nei 20 hercų dažnio garsus, mokslininkai galės sukurti naujų pagalbinių klausos priemonių.

Drambliai geba fiksuoti garsus, kurie plinta žeme kaip seisminės bangos, dėl kojose ir straublyje esančių vibracijoms jautrių ląstelių.

Žmonės, kaip ir visi žinduoliai, turi panašių ląstelių rankose, kojose, lūpose ir net žarnyne. Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai nustatė, kad galima pagaminti klausos aparatus, veikiančius tokių vibracijų fiksavimo pagrindu.

3. Drambliai gali pamokyti mus svarbių dalykų apie senėjimą

Dramblių ne tik panaši gyvenimo trukmė, kaip žmonių, bet jie ir serga panašiomis ligomis, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos ar artritas. Todėl drambliai gali tapti modeliais, padėsiančiais išsiaiškinti, kaip organizmas keičiasi bėgant laikui.

4. ... ir vaisingumą

Žmonės ir banginiai yra vienintelės rūšys, kurių atstovai išgyvena menopauzę. Kaip manoma, to, ką mokslininkai įtaria esant vėlyvąja dramblių menopauzę, tyrinėjimai gali daug pasakyti apie vaisingumą ir senėjimą.

5. Drambliai iš prigimties yra sodininkai

Ne kartą girdėjote posakį „Pasodink medį, išgelbėk Žemę“. Taip pat galima pasakyti „Išgelbėk dramblį, išgelbėsi Žemę“.

Drambliai jau tūkstantmečius sodina medžius, nes kartu su savo mėšlu išplatina ir iš dalies apvirškintas augalų sėklas. Ir egzistuoja nemažai rūšių augalų sėklų, kurios turi nukeliauti per dramblio žarnyną, kad galėtų sudygti. Be dramblių šie augalai išnyktų.

6. Drambliai padeda miškams atsinaujinti

Patikėsite tuo ar ne, bet dramblių pomėgis versti medžius iš tiesų miškams yra labai sveikas. Jų sukurtose atvirose erdvėse gali augti kiti augalai, tampantys maistu kitiems gyvūnams. Dabartinė problema yra ta, kad drambliai dažnai gyvena žmonių dominuojamose vietose ir nebegali migruoti. Dėl to miškai neatsinaujina.

7. Drambliai padeda rasti vandens

Nors kol kas tiksliai nežinoma, kaip jiems pavyksta aptikti požeminius vandenis (galbūt jie jį užuodžia ar jaučia požeminių vandenų skleidžiamą vibraciją), tačiau sausros metu drambliai rausia šulinius ir suteikia gyvybiškai svarbų vandens šaltinį sau ir kitiems gyvūnams.

8. Drambliai skatina mus mąstyti

Kuo daugiau laiko skiriame suprasti dramblius, tuo daugiau sužinome apie save. Drambliai atitinka mūsų proto lygį, nes jie atpažįsta save, naudoja įrankius, turi savo kalbą, užjaučia ir turi ilgalaikę atmintį. Be to, jie yra itin panašūs šį žmones socialiniu požiūriu. Žvelgdami į dramblius tarsi žvelgiame į save veidrodyje.

9. Drambliai rodo pavyzdį

Bent jau kalbant apie rūpestį senyvais drambliais. Dramblio gyvenimas eina į pabaigą, jis netenka paskutinių savo krūminių dantų ir nebegali valgyti, tad kartais jauni drambliai padeda seniems sukramtydami medžių šakas ir kitą maistą ir vėliau pamaitindami senus dramblius.

Tai yra priminimas, kad mes taip pat turime rūpintis senyvais žmonėmis.

10. Galiausiai pripažinkime, kad drambliukai yra tiesiog be galo mieli

Kas nenorėtų pasidalinti šiuo meilumu su ateinančia žmonių karta?


 

Aut. teisės: delfi.lt

(9)
(3)
(6)

Komentarai ()