Aukščiausios klasės profesionalai pavojingiausioje pasaulio valstybėje: štai kodėl Š. Korėjai nusišvilpti į tarptautines sankcijas ir kitokį spaudimą  (1)

Į eilinį karinį paradą atvykęs jaunasis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ant raudono kilimo išlipa tiesiai iš prabangaus juodo „Mercedes Benz“. Tarsi nieko blogo, tačiau kyla natūralus klausimas – iš kur jis gavo naujutėlaitį limuzinų klasės automobilį, rašo CNN.com.

Nepaisant Šiaurės Korėjai taikomų tarptautinių sankcijų, šalies vadovas ir toliau mėgaujasi ypatingai prabangiu gyvenimu.

Paminėsime tik kelis iš pastarųjų pirkinių: balta kaip gulbė jachta, prabangūs alkoholiniai gėrimai ir įranga moderniam slidinėjimo kurortui.

Šiek tiek skaičių: 2012 metais Šiaurės Korėja įsigijo prabangos prekių už 645,8 mln. dolerių. Bent jau tokius skaičius 2014 metų ataskaitoje pateikia Jungtinės Tautos.

Šiek tiek konteksto: 2015 metais visas Šiaurės Korėjos importo mastas buvo vertinamas 3,47 mlrd. dolerių. Jeigu iš šio skaičiaus atimtume didžiausią Pchenjano prekybos partnerę Kiniją, gautas rezultatas leis daryti išvadą, kad iš tikrųjų Šiaurės Korėja prabangos prekėms išleido daugiau nei importui iš viso pasaulio. Jungtinių Tautų pateiktus duomenis apdorojo „MIT Media Lab's Observatory of Economic Complexity“.

Taigi kaip gali būti, kad lyderis šalies, kuri praeitų metų kovą perspėjo savo gyventojus dėl gresiančio bado ir neišvengiamų ekonominių problemų, gyvena pertekęs kone visų įmanomų pasaulio gėrybių?

Ekspertų teigimu, už tokius pirkinius mokama iš asmeninės Kim Jong Uno kiaulės taupyklės, kurią vis papildo nelegalūs Pchenjano verslo reikalai visame pasaulyje.

Šiaurės Korėja sulaukia kaltinimų pačiais įvairiausiais nusikaltimais, pradedant kibernetinėmis atakomis prieš bankus, prekyba ginklais, narkotikų kontrabanda, pinigų padirbinėjimu ir netgi nykstančių gyvūnų rūšių kontrabanda. Esą būtent tokia nusikalstama veikla padeda uždirbti milijonus dolerių.

Šie pinigai naudojami šalies branduolinei ir raketinei programai finansuoti. Abi jos, anot ekspertų, skirtos atgrasyti Vašingtoną nuo bet kokių bandymų pakeisti valdantįjį režimą.

„Šiaurės Korėja, atlikdama branduolinius bandymus ir besiversdama nelegalia veikla, akiplėšiškai pažeidinėja tarptautinės teisės normas“, – sako respublikonas Dougas Lambornas iš JAV Atstovų rūmų ginkluotųjų tarnybų komiteto.

Tiksliai atsekti, iš kur atkeliauja šios nelegalios lėšos, praktiškai neįmanoma, nes stengiamasi nuslėpti visus galus. Nepaisant to, 2008 metų Kongreso tyrimų tarnybų ataskaitoje skelbiama, kad kiekvienais metais nelegaliai Pchenjanas gali užsidirbti nuo 500 mln. iki 1 mlrd. dolerių.

„Šiaurės Korėja bet kam parduos bet ką – jeigu tik pirkėjas bus pasirengęs mokėti“, – sako buvęs JAV iždo departamento vadovo pavaduotojas Anthony Ruggiero.

Už gautus pinigus šalis finansuoja ilgo nuotolio branduolinio ginklo kūrimą ir prabangų šalies elito, kuriam nusispjauti į šaliai taikomas sankcijas, negrįžtamai žalojančias šalies ekonomiką, gyvenimą. Be to, Kim Jong Unui pinigai labai reikalingi savo valdžios stiprinimui – juk privilegijos vienas iš patikimiausių būdų, kaip užkirsti kelią artimiausios aplinkos maištui.

„Šie pinigai tiesiogiai kam nors į piniginę ar Šiaurės Korėjos valdžios įtakingiausiems į sąskaitas banke tikrai nekeliauja“, – teigia Misūrio universiteto profesorė Sheena Greitens.

„Kalbame apie režimą, kuriam nėra lygių ieškant naujų nelegalių pajamų šaltinių, kartais jie atranda iki tol dar nebandytų pasipelnymo būdų, geba meistriškai laviruoti tarp skirtingų geografinių vietų. Jeigu norite iš Šiaurės Korėjos atimti neteisėto pasipelnymo galimybę, pirmiausia turite užkirsti kelią jos gebėjimui prisitaikyti net prie pačių nepalankiausių sąlygų, o tai labai sudėtinga“, – tikima Sh. Greitens.

Spaudimo kampanija

Kim Jong Unas mėgsta dramas – Pietų Korėjos žiniasklaida skelbia, kad jis specializuojasi itin originaliose egzekucijose ir sudėtinguose nepageidaujamų asmenų atsikratymo sąmoksluose. Panašu, kad šį pomėgį jis perėmė iš savo tėvo, kurio vietą valdžioje ir užėmė, Kim Jong Ilo.

Kim Jong Ilas buvo pagarsėjęs kinomanas ir Jameso Bondo gerbėjas. Analitikų teigimu, jo meilė juostoms apie slaptuosius agentus ir buvo vienas iš įkvėpimo šaltinių. Remiantis Pietų Korėjos žvalgyba, jis buvo pasišovęs priešus išžudyti paprastu rašikliu.

Be to, buvo pagrobęs vieną kino žvaigždę, tokiu poelgiu tikėdamasis paskatinti šalies kino pramonę, ir įsteigęs mistinę tarnybą, žinomą kaip „Office 39“.

JAV iždo departamento teigimu, „Office 39“ – biuras, teikiantis „būtinąją pagalbą Šiaurės Korėjos lyderiams“ (daugiausia per nelegalią ekonominę veiklą ir nešvarių pinigų administravimą). Anot Harvarde dirbančio Šiaurės Korėjos eksperto Johno Parko, pinigai dažniausiai slepiami ten, kur niekas nesugalvotų ieškoti – prieš akis.

„Šiaurės Korėjos užsienyje numegzti pinigų generavimo tinklai labai lengvai transformuojami, jiems nebaisios nei tarptautinės sankcijos, nei koks kitas spaudimas. Čia dirba tikri savo srities profesionalai – nelegali veikla sėkmingai įvelkama į legalios prekybos drabužius“, – samprotauja J. Parkas.

Nors JAV prezidento Baracko Obamos administracija ir bandė palaužti Pchenjaną sankcijomis, spėjama, kad „Office 39“ veikia kaip veikęs ir po šiai dienai.

Anot JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono, Jungtinės Valstijos ir toliau bandys spausti Šiaurės Korėją, bausdami trečiąsias šalis, padedančias Pchenjanui apeiti sankcijas.

„Mes tiesiog tikimės bendradarbiavimo, tikimės, kad trečiosios šalys peržiūrės diplomatinius santykius su Šiaurės Korėja. Šiaurės Korėja turi diplomatinių ryšių daugelyje šalių, kurie akivaizdžiai viršija diplomatinius poreikius“, – telefonu sakė JAV valstybės departamento atstovas W. Patrickas Murphy.

Izoliacija

Šiaurės Korėjos diplomatai iš viso pasaulio kaltinami besinaudojantys turimomis diplomatinėmis privilegijomis vykdant nusikalstamą veiklą, pavyzdžiui, kontrabandos keliu gabenant auksą ir prekiaujant ginklais.

Ambasadų darbuotojai Pchenjanui itin naudingi, nes jie mobilūs ir suteikia puikią diplomatinę priedangą nelegaliai veiklai, tvirtina Jungtinės Tautos.

„Pastaraisiais metais Šiaurės Korėja itin aktyviai ir sumaniai bando išvengti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų, o tam neretai padeda diplomatinė priedanga“, – pabrėžia W. P. Murphy.

Iš dešimties šalių, priklausančių regioninei organizacijai, aštuoniuose yra Šiaurės Korėjos ambasadų, teigia Šiaurės Korėjos nacionalinis komitetas. Pasaulyje Pchenjanas turi ir dar 39 diplomatines misijas.

„Jeigu garsiai svarstytume apie strategiją, kaip kovoti su neteisėtais pajamų šaltiniais, neabejotinai reiktų apsilankyti užsienyje“, – konstatuoja W. P. Murphy. Ar JAV bandymai daryti spaudimą duos naudos, parodys laikas.

„Jungtinės Valstijos jau ne vienerius metus daro spaudimą ne vienai pietrytinei Azijos valstybei, ragindamos riboti santykius su Šiaurės Korėja“, – teigia leidinio „The Diplomat“ žurnalistas Prashanthas Parameswaranas.

„Pietryčių Azijos valstybės su Šiaurės Korėja palaiko labai įvairių ryšių – diplomatinių, kultūrinių, ekonominių. Yra akivaizdžių įrodymų, jog toks bendradarbiavimas trunka jau labai ilgai. Šios valstybės, atsižvelgdamos į susidariusią situaciją, privalo imtis atitinkamų veiksmų“, – mano ekspertas.

Kinijos veiksnys

Jungtinėms Valstijoms teks nuveikti žymiai daugiau nei vien į savo pusę palenkti pietryčių Azijos valstybes. Svarbiausia šiuo atveju yra Kinija.

Pekinas sudaro 85 proc. Pchenjano importo, teigia Jungtinės Tautos. Šiaurės Korėjos ekonomikai tai gyvybiškai svarbi partnerystė – būtent dėl Kinijos Vašingtonas vis dar delsia prieš Šiaurės Korėją imtis drastiškų veiksmų.

„Aišku, norisi nutraukti pinigų srautus Šiaurės Korėjai, tačiau galiausiai viskas atsiremia į klausimą, ką daryti dėl Kinijos“, – CNN sakė vienas buvęs JAV iždo departamento pareigūnas.

Įtikinti Kiniją imtis rimtesnių veiksmų, kurie neabejotinai turės įtakos ne tik šalies verslui, bet ir gali paveikti galios pusiausvyrą regione, yra svarbiausia užduotis, sako buvęs JAV CŽA vadovo pavaduotojas Davidas Cohenas.

Kiniją labiausiai neramina nestabili situacija Korėjos pusiasalyje, be to, Pekinas ne kartą įrodė, kad jam visada buvo, yra ir bus svarbiausi pačios Kinijos interesai, tvirtina D. Cohenas.

Pchenjano priklausomybė nuo Kinijos, remiantis naujausiu C4ADS tyrimu, kaip ant delno parodo ir silpnąsias Šiaurės Korėjos vietas.

„Laikotarpiu nuo 2013 iki 2016 metų Kinijoje buvo vos 5 tūkst. 233 bendrovių, kurios su Šiaurės Korėja turi importo ar eksporto santykių. Palyginimui, eksportu į Pietų Korėją 2016 metais užsiėmė 67 163 tūkst. Kinijos bendrovių. Skaičiai kalba patys už save“, – akcentuojama ataskaitoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas visomis įmanomomis priemonėmis bando į savo pusę palenkti Kinijos prezidentą Xi Jinpingą. Balandį dviejų dienų vizitui jį pasikvietė į prabangius namus Pietų Floridoje, kur be kita ko buvo daug kalbama apie Šiaurės Korėją.

Po susitikimo D. Trumpo retorika Kinijos atžvilgiu tapo pastebimai švelnesnė. Ekspertų teigimu, Pekino nusiteikimas elgtis griežčiau su Šiaurės Korėja gali tapti lemiamu veiksniu, padėsiančiu sustabdyti Pchenjaną.

Anot ekspertų, tenka pripažinti, kad viskas priklauso nuo Kinijos. Galiausiai teks griežčiau susidomėti Kinijos bankais ir Kinijos bendrovėmis, kurios padeda Šiaurės Korėjai gauti nelegalių lėšų.

Aut. teisės: delfi.lt

(22)
(2)
(20)

Komentarai (1)