Neįtikėtina, kokia tai stipri gyvūnų rūšis: ne tik išgyveno katastrofišką masinį išnykimą, bet po jo tiesiog suklestėjo  ()

Tyrimas rodo, kad didžiulės dabar esančių varlių įvairovės priežastis – dinozaurus pražudžiusio asteroido smūgis.

Nauja analizė rodo, kad po KT masinio išmirimo varlių populiacijos suklestėjo.

Atrodytų, tai prieštarauja ankstesniems įrodymams, kad daugelis pagrindinių varlių grupių radosi daug anksčiau.

Bendras JAV ir Kinijos mokslininkų darbas pateikiamas PNAS žurnale.

Varlės tapo viena iš įvairiausių stuburinių gyvūnų grupių, joms priskiriama daugiau nei 6 700 aprašytų rūšių. Bet atsekti jų evoliucijos istoriją trukdė genetinių duomenų trūkumas.

Naujasis tyrimas rodo, kad trys pagrindinės dabartinių varlių genealoginės linijos – kurioms kartu priklauso apie 88% gyvenančių varlių rūšių – atsirado kone tuo pačiu metu.

„Niekas anksčiau tokių rezultatų nematė,“ sakė tyrimo bendraautorius Peng Zhang iš Sun Yat-Sen universiteto Guangzhou, Kinijoje.

„Kartojome analizę, naudodami skirtingus parametrų nustatymus, bet rezultatas liko toks pat. Supratau, kad signalas duomenyse labai stiprus. Tai, ką išvydau, negalėjo būti klaida.“

Kitas autorius, Davidas Blackburnas iš Floridos gamtos istorijos muziejaus, paaiškino: „Varlės egzistuoja gerokai ilgiau nei 200 milijonų metų, bet šis tyrimas rodo, kad tik išnykus dinozaurams varliagyvių įvairovė suklestėjo ir atsirado didžioji dalis dabar matomų varliagyvių.“

Daktaras Blackburnas sakė, kad varlių diversifikacijos po asteroido smūgio sparta nurodo, kad išgyvenusieji tikriausiai užpildė naujas ekologines nišas.

Chicxulubo įvykis sunaikino didelę dalį Žemės augalijos. Bet pradėjus atsigauti miškams, panašu, varliagyviai buvo viena iš grupių, labiausiai pasinaudojusių naujomis gyvenamosiomis vietomis.

Tyrėjai pabrėžia, kad nė viena iš varliagyvių genetinių linijų, atsiradusių iki išnykimų ir išgyvenusių asteroido smūgį, neprisitaikė gyventi medžiuose.

Panašu, ši įspūdinga diversifikacija įvyko dėl asteroido, smogusio ten, kur dabar yra Jukatano pusiasalis Meksikoje.

Išskyręs milijardą kartų daugiau energijos, nei atominė bomba, kosminio keliauninko smūgis sunaikino tris ketvirtadalius Žemės gyvybės. Bet tuo pačiu parengė sceną varlių iškilimui.

Mokslininkai ištyrė 156 varlių rūšių DNR pagrindinius 95 genų rinkinius.

Tada jie apjungė šiuos duomenis su dar 145 rūšių genetine informacija ir, remdamiesi genetiniu giminiškumu, sukūrė detalų varlių „giminės medį“.

Naudodami varlių fosilijas kaip genetinių duomenų atskaitos tašką, tyrėjai sugebėjo prie šeimos medžio pridėti ir laiko liniją. Visų trijų didžiausių varliagyvių grupių – hyloidea, microhylidae ir natatanura – ištakos atsekamos iki ekspansijos, įvykusios vėliau nei prieš 66 milijonus metų.

„Visi medlaipiniai (pvz. hyloidai ar natatanuranais) atsirado po [Chicxulub išnykimo],“ rašo autoriai PNAS strapsnyje.

Tai, jų teigimu, „remia hipotezę, kad [Chicxulub] masinie išnykimas suformavo dabartinę varliagyvių įvairovę“.

Tyrimas taip pat rodo, kad pasaulinis varliagyvių pasiskirstymas mena superkontinentų išsiskyrimo laiku, pradedant nuo Pangėjos prieš maždaug 200 milijonų metų ir tada Gondvanos, suskilusios į Pietų Maeriką ir Afriką.

Duomenys rodo, kad varlės pasinaudojo Antartida – tada dar nedengiama ledo skydo, – kaip laipteliu iš Pietų Amerikos į Australiją.

„Manau, labiausiai jaudinantis mūsų tyrimo aspektas yra tai, kad jis parodė, jog varliagyviai yra tokia stipri gyvūnų grupė. Jos išgyveno… masinį išnykimą, ištrynusį dinozaurus nuo Žemė veido,“ sakė Peng Zhang.

Tačiau varlėms – kaip ir kitoms amfibijoms – dabar kyla daug iššūkių, tarp kurių gyvenamųjų vietų nykimas dėl miško kirtimo ir tokios ligos, kaip chytrid grybelis ir ranovirusai.



Aut. teisės: www.technologijos.lt

(7)
(1)
(6)

Komentarai ()