Nauji faktai apie dinozaurų išnykimą: jei viskas būtų įvykę dešimtadaliu sekundės vėliau, dinozaurai tikriausiai dar būtų gyvi  (5)

Mokslininkai, tyrinėję prieš 66 mln. metų atsiradusį Čiksulubo kraterį, kuris atsirado į Žemę nukritus asteroidui, sužinojo, kodėl taip staiga išmirė dinozaurai.

Apie šį jų atradimą pasakojama BBC filme „Diena, kai žuvo dinozaurai“.

Kraterį tyrinėję mokslininkai rado akmenų rūšių, kurie gulėjo Meksikos įlankos dugne nuo asteroido kritimo laikų.

Mokslininkų rasta medžiaga naujai nušviečia įvykius Žemėje, vykusius kreidos ir paleogeninio periodų sandūroje.

Paaiškėjo, kad didžiulis, maždaug 15 km skersmens asteroidas, nukritęs į Jukatano pusiasalį, negalėjo rasti prastesnio laiko ir vietos nukristi į mūsų Žemę.

Jūra čia negili, todėl į atmosferą išmetė didžiulį kiekį sieros, išsiskyrusios iš mineralinio molio.

Nukritus dangaus kūnui, prasidėjo audra su liepsnomis, o paskui – ilgas visiškos žiemos laikotarpis.

Bet jei asteroidas būtų nukritęs į kitą vietą, rezultatas galėjo būti visiškai kitoks.

„Ironiška tai, kad dinozaurai išnyko ne dėl asteroido dydžio, ne dėl jo smūgio stiprumo ir netgi ne dėl globalių šio kataklizmo padarinių. Priežastimi tapo vieta, į kurią buvo trenktasi“, – sako, vienas iš filmo „Diena, kai žuvo dinozaurai“ vedėjų Benas Garrodas.

Jei asteroidas būtų nukritęs keliomis dešimtosiomis sekundės anksčiau ar vėliau, jis būtų kritęs ne į pakrantės seklumą, o į vandenyno gelmę.

Jei jis būtų nukritęs į Atlanto arba į Ramųjį vandenyną, būtų išsiskyręs kur kas mažesnis kiekis akmens rūšių ir mirtino kalio sulfato, išsiskyrusio iš Žemės dėl asteroido smūgio.

Suspensija (skenda) būtų buvusi mažiau tanki, o saulės spinduliai būtų pasiekę Žemės paviršių. Tai reiškia, kad tada įvykusio pasaulinio gyvosios gamtos kataklizmo buvo galima išvengti.

„Tame šaltame, tamsiame pasaulyje vandenyne maistas baigėsi po savaitės, o labai greitai (maistas baigėsi) ir sausumoje. Kai planetoje neliko maisto dinozaurams, jie turėjo labai nedaug šansų išlikti“, – aiškino B. Garrodas.

Atliekant gręžimus kraterio teritorijoje akmens rūšių ištraukė iš 1 300 m gilumos.

Giliausiai buvo akmenys radialinėje akmeninėje bangoje kraterio viduje.

Šias akmenų rūšis stipriausiai deformavo labai stipraus smūgio spaudimas.

Gręžimus atlikusi komanda, vadovaujama Joe Morgano ir Seano Gulicko, tikisi išanalizuoti rastą medžiagą ir išsamiau atkurti asteroido kritimą ir paskui įvykusius pokyčius aplinkoje.

Mokslininkai paskaičiavo, kad krateriui susidarius išsiskyrusi energija prilygo energijai 10 mlrd. atominių bombų, tokių, kokia buvo numesta ant Hirošimos.

Dabar jie supranta, kaip susidarė deformuotos rūšys. Tyrėjai taip pat aiškinasi, kaip per kelerius metus po asteroido kritimo į šią vietą grįžo gyvybė.

Kitai filmo vedėja – Alice Roberts nuvyko į Naujajame Džersyje esančias akmens skaldyklas, kuriose buvo rasta apie 25 tūkst. suakmenėjusių gyvūnų fragmentų. Tai liudija masinį gyvūnų išmirimą – jie tapo kataklizmo aukomis, kai nukrito asteroidas.

„Visi suakmenėję gyvūnai guli ne didesniame nei 10 cm sluoksnyje“, – sako paleontologas Kennethas Lacovara. – Jie akimirksniu žuvo, ir juos labai greitai palaidojo. Tai bus tam tikras geologinio laiko momentas. Tai galėjo būti dienos, savaitės, galbūt mėnesiai. Bet tikrai ne tūkstančiai metų, ne šimtai tūkstančių metų. Iš esmės tai vienkartinis įvykis.“

Aut. teisės: delfi.lt

(28)
(4)
(24)

Komentarai (5)