Senieji plunksnuotų dinozaurų piešiniai gali keliauti į šiukšlyną: naujausias mokslininkų atradimas iš esmės pakeis žinias apie jų išvaizdą ()
Dinozaurų fosilijose išsilikę metalai gali padėti mokslininkams išsiaiškinti, kokiomis spalvomis mirgėjo priešistoriniai plunksnuotieji ropliai. Rentgenoskopijos metodu specialistai ištyrė dabartinių paukščių plunksnas ir išsiaiškino, kad metalai tiesiogiai susiję su tam tikromis plunksnas dažančio pigmento – melanino formomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žurnale Scientific Reports paskelbtame darbe, darbo bendraautorius iš Manchesterio universiteto, Anglijoje, teigia, kad dabartinių paukščių plunksnų tyrimai padės archeologams ir zoologams atkurti išnykusių gyvūnų išvaizdą. Melaninas – dominuojantis paukščių ir žinduolių pigmentas, lemiantis ir žmogaus odos, akių ir plaukų spalvą.
Eumelaninas kuria juodą ar tamsiai rudą atspalvį, o feomelaninas lemia raudonas ir geltonas spalvas. Tačiau, nepaisant šio pigmento svarbos, mokslininkai iki šiol užtikrintai nežinojo, kaip būtent jis sąveikauja su įvairiais cheminiais elementais.
Naudodami rentgeno spindulius, mokslininkai išanalizavo melanino cheminę sudėtį, nepažeisdami plunksnų struktūros. Buvo analizuojamos keturių plėšriųjų paukščių rūšių plunksnos – dykumų sakalo, raudonojo vanago, pelėsakalio ir liepsnotosios pelėdos.
Paaiškėjo, kad melanino „ornamentai“ praktiškai tiksliai atkartoja jo sudėtyje esančių metalų – vario, kalcio, cinko – pasiskirstymą. Taip, išmatavus vieno ar kito elemento koncentraciją, galima sužinoti, kokio tipo melaninas buvo plunksnose ir netgi įžvelgti plunksnų raštą.
Pavyzdžiui, cinko ir sieros kompleksai rodo, kad plunksnose buvo raudonas feomelaninas, o cinko be kitų medžiagų priemaišos rodo, kad struktūroje būta tamsesnio pigmento.
„Šis tyrimas ne tik pakeitė fundamentalų šiuolaikinių gyvūnų pigmentacijos principų supratimą, bet ir ženkliai prisidėjo prie iškastinių gyvūnų išvaizdos atkūrimo metodikos,“ apibendrina komanda savo darbą.
Gyvūnui žuvus, melaniną išskiriančios ląstelių dalys irgi netrukus suyra. Tačiau metalai iškasenose išlieka labai ilgai, tad jie – puiki medžiaga analizei.
Verta pažymėti, kad anksčiau atlikta prieš 120 milijonų metų planetoje gyvenusio Confuciusornis Sanctus fosilijos vario pėdsakų analizė jau padėjo zoologams išsiaiškinti paukščio spalvų raštą, o šis tyrimas ją stipriai papildė ir pagerino.
Василий Макаров
popmech.ru
